Sufizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 33:
Sufizmas, dėl savo į [[panteizmas|panteizmą]] linkusios pasaulėžiūros, misticizmo, tradicinio islamo nėra vertinamas vienareikšmiai. Sufizmas ne kartą buvo paskelbtas [[erezija]] kai kuriose musulmoniškose šalyse (Turkijoje, Irane), o jo pasekėjai buvo persekiojami. Dabar dauguma islamo dvasininkų sutinka, kad sufizmas neprieštarauja islamo principams. Tiesa, dalis islamo krypčių, ypač linkusios į fundamentalizmą (pvz., [[vahabizmas|vahabitai]]) sufizmą ir toliau laiko erezija. Tačiau pabrėžiama, kad sufizmas neatleidžia nuo [[šariatas|šariato]] laikymosi, todėl dalis šiuolaikinių vakarų sufizmo mokyklų, kur nereikalaujama šariato laikymosi, kur nariais gali tapti ne tik musulmonai, nėra pripažįstamos.
 
XIX–XX a. pr. islamiškose visuomenėse sufizmas pradėtas demonizuoti. Po Vakarų valstybių politinio įsigalėjimo Artimuosiuose Rytuose ir likusiame islamiškame pasaulyje, didelė dalis musulmonų lyderių perėmė vakarietišką ideologiją ir pasuko [[modernizacija|modernizacijos]] keliu - – arba ėmėsi [[sekuliarizacija|sekuliarizacijos]], arba [[fundamentalizmas|fundamentalizmo]] (protestantiškai suprasto "grįžimo„grįžimo prie tyro islamo"islamo“). Vakarų orientalistų sukurtas sufizmo įvaizdis (amoralių elgetų, bepročių, apgavikų, stabmeldžių paveikslas) nulėmė tai, kad tiek modernizatoriai, tiek fundamentalistai ėmė kaltinti sufizmą kaip obskurantizmą, atgyveną/hadisų neatitinkančią naujovę, islamo pasaulio pralaimėjimo Vakarams priežastį. Tokiu būdu sufizmas kaip dvasinė praktika išnaikintas Saudo Arabijoje, Turkijoje (griautos švientvietės, draustas zikras, persekioti ir žudyti šeichai), tokios organizacijos kaip [[Musulmonų brolija]] ėmėsi kurti "vienodą„vienodą bespalvį islamą, grindžiamą prieš sufizmą nukreipta retorika, religine-politine propaganda ir modernistine ideologija"ideologija“. Augantis sekuliarizmas taip pat negalėjo pakęsti islamiškojo misticizmo, kurio doktrinos buvo nesuderinamos su nauja utopine pasaulio vizija, kylančia iš švietėjiško materializmo bei nacionalizmo. Nauji ekonominiai santykiai iš dalies sugriovė amatininkų korporacijas, kurios glaudžiai siejosi su sufijų brolijomis, ir pakirto tradicinę prekybą: ją į savo rankas perėmė fabrikinius Vakarų pramonės gaminius peršančios monopolijos.<ref>[[Algis Uždavinys|Uždavinys, Algis]] 2007. ''Sufizmas islamo civilizacijoje''. Kaunas: Atviros visuomenės studijų asociacija</ref>
 
== Šaltiniai ==