|
tai judek
{{Portal|Kalbos}}
'''Kalba''' – lingvistinių [[ženklas|ženklų]] sistema.
v1'kryptis! 90
Svarbiausia kalbos paskirtis – būti žmonių bendravimo priemone, atlikti komunikacinę funkciją. Kiekvienos [[tauta|tautos]] kalba yra jos kultūros, [[literatūra|literatūros]] kūrimo priemonė (estetinė funkcija), [[tautos savimonė]]s, tautos vertybių – būdo, [[paprotys|papročių]], [[mąstymas|mąstymo]] išraiška. Joje sukaupta tautos istorija, [[psichologija]] (reprezentacinė funkcija). Kalboje atsispindi santykiai su kitomis tautomis.
v2'kryptis! -90
Kalbų rūšys:
* Žmonių kalbos - tai kalbos, kurias bendraudami vieni su kitais vartoja [[žmogus|žmonės]], pvz., [[lietuvių kalba|lietuvių]], [[rusų kalba|rusų]], [[lenkų kalba|lenkų]] kalbos. Šios kalbos natūralios ir kūrėsi ilgą laiką. Žmonių kalbos nuolat kinta ir dabar. Tam tikros tarpusavyje artimos ir giminiškos kalbos yra [[kalbų šeimos]].
* Ženklų (gestų) kalbos - tai kalbos, kuriomis dažniausiai naudojasi kurtieji. Jose informacija perduodama rankų ženklais, bet ne [[balsas|balsu]]. Tokiose kalbose nėra kalbos dalių, nediferencijuojamos panašios sąvokos (šaltis – šalta) ir pan., bet jose yra savita gramatika, išreikšta judesiu, mimika, erdvės naudojimu.
* Gyvūnų kalbos - tai natūralios kalbos, kurias bendraudami vieni su kitais vartoja gyvūnai. Šiomis kalbomis gyvūnai vieni kitiems perduoda tam tikrus pranešimus, pvz., apie pavojų, maisto šaltinius ir kt. [[Delfinai|Delfinų]] bendravimo kalba laikoma primityvia kalba ir gretinama su žmonių kalba.
* Dirbtinės kalbos - tai kalbos, sukurtos įvairiems kitiems tikslams, pvz., [[programavimo kalba|programavimo kalbos]] [[Algoritmas|kompiuteriniams algoritmams]] užrašyti. Kai kurios dirbtinės kalbos sukurtos kaip natūralių kalbų pakaitalai tarptautiniam bendravimui (pvz., [[esperanto]]). Jų [[gramatika]] dirbtinai supaprastinta, kad jas būtų galima lengviau išmokti. [[Esperanto]] gramatika oficialiai remiasi šešiolika paprastų gramatikos taisyklių.
dėmesio [v1 v2]
== Kalbos mokslas ==
Mokslas, tiriantis kalbą, vadinamas [[kalbotyra]] arba [[lingvistika]].
Mokslo, [[matematika|matematikos]] ir kitų formalių sistemų pasiekimai [[XX amžius|XX a.]] paskatino pastangas formalizuoti kalbos kaip „semantinio kodo“ studijas. Taip atsirado akademinė kalbotyros (lingvistikos) disciplina, kurios sukūrimas priskiriamas [[Ferdinandas de Sosiūras|Ferdinandui de Sosiūrui]] (''Ferdinand de Saussure'').
kartok 40 [pr 20 lauk 50]
Tokie [[Filosofas|filosofai]] kaip [[Liudvigas Vitgenšteinas]] (''Ludwig Wittgenstein''), [[Vilardas van Ormanas Kvainas|V. V. O. Kvainas]] (''W. V. O. Quine'') ir [[Žakas Derida]] (''Jacques Derrida'') abejojo tokio griežto kalbos mokslo galimybe, ginčydami daugelį jam būtinų prielaidų ir nurodė savo požiūrius į kalbos esmę. Šis ginčas toli gražu nėra baigtas.
judek
== Žmonių kalbos ==
[[Vaizdas:Sprachen der Welt.png|thumb|250px|Pasaulio kalbos]]
[[Vaizdas:Languages of Europe no legend.png|thumb|250px|Europos kalbos]]
Pagal gramatines ir sintaksines ypatybes kalbos gali būti [[Analitinė kalba|analitinės]]. Jose mažai [[asmenavimas|asmenavimo]], svarbų vaidmenį atlieka žodžių tvarka, gausu tarnybinių ir pagalbinių žodžių. Tokios kalbos paprastai turi griežtas, gana lengvai formalizuojamas taisykles, sakinių kūrimui nesunkiai pritaikomi [[Noam Chomsky]] [[Generatyvinė gramatika|generatyvinės gramatikos]] metodai. Viena iš tipiškų analitinių kalbų – [[anglų kalba]]. Kaip priešprieša analitinėms kalboms, egzistuoja [[Sintetinė kalba|sintetinės kalbos]]. Jose daug kaitymo, mažai (arba visai) nėra pagalbinių žodžių, žodžių tvarka laisva. Dažniausiai vienu žodžiu sintetine kalba pasakoma tai, kam išreikšti analitinei kalbai reikia kelių ar dar daugiau žodžių. Tokiose kalbose svarbų vaidmenį atlieka [[Morfologija (kalbotyra)|morfologija]], tuo tarpu gramatinės taisyklės sunkiai apibrėžiamos, kyla abejonių dėl formalizuotų analizės metodų pritaikomumo. Tipiška sintetinė kalba – [[lietuvių kalba]]. Inkorporacinėse (polisintetinėse) kalbose žodžių kamienai jungiami į vieną didelį žodį – sakinį.
taškas
Pasaulyje yra 6909 kalbos <ref>Žurnalas "Iliustruotasis mokslas" (2011 nr. 6 birželis)</ref>. Populiariausia - [[kinų kalba]], kuria kalba virš 1,3 milijardo pasaulio žmonių.
== Žmonių kalbų kilmė ==
Mokslininkai nesutaria, kada žmonės (ar jų pirmtakai) pradėjo naudoti kalbą. Pagal vieną versiją kalba galėjo atsirasti su [[kromanjoniečiai|kromanjoniečių]] atsiradimu, nes jų [[gerklos|gerklų]] vamzdelis 1,5 karto ilgesnis už [[Neandertalietis|neandertaliečių]], o to pakako išsivystyti [[artikuliacija]]i. [[Noam Chomsky]] tyrimai demonstruoja, kad žmonės turi įgimtų kalbinių sugebėjimų, kai kurios gramatinės taisyklės yra akivaizdžiai įgimtos, tačiau sunku nustatyti, ar jos yra natūrali mąstymo sugebėjimų dalis (ar atskiriamos nuo mąstymo proceso apskritai). Kai kurie eksperimentai parodė, kad [[Šimpanzė|šimpanzes]] galima išmokyti žmonių (gestų) kalbos, šių gestų išmokusios, šimpanzės juos naudoja, sudarydamos [[sakinys|sakinius]], tačiau kol kas neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek kalbinių sugebėjimų turi gyvūnai.
== Kalbos ir dialektai ==
Kalbos variantas, vartojamas tam tikroje teritorijoje, vadinamas [[Tarmė|tarme]], arba dialektu.
== Taip pat skaitykite ==
{{Vikižodynas|kalba|no=T}}
* [[Programavimo kalba|Programavimo kalbos]]
* [[Ženklų kalba]]
== Išnašos ==
{{Išnašos}}
{{Commons|Language}}
{{wikiquote}}
{{Kalbos}}
{{Commons|Atlas of languages|no=T}}
[[Kategorija:Kalba]]
| 