Franz Kafka: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{biograf-cleanup}}
{{stilius}}
{{Žmogaus biografija
| fonas = culture
| vardas = Francas Kafka<br />{{de|Franz Kafka}}
| paveikslėlis = Kafka1906.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = Francas Kafka 1906 m.
| paveikslėlio dydis = 200px
| gimimo data = {{Gimė|1883|07|03}}
| gimimo vieta = [[Praha]], [[Bohemija]], [[Austrija-Vengrija]] (dab. [[Čekija]])
| mirties data = {{Mirė|1924|06|03|1883|07|03}}
| mirties vieta = [[Klosternoiburgas]], [[Žemutinė Austrija]], [[Austrija]]
| tautybė =
| sutuoktinis =
eilutė 33 ⟶ 34:
'''Francas Kafka''' ({{de|Franz Kafka}}; [[1883]] m. [[liepos 3]] d. – [[1924]] m. [[birželio 3]] d.) – žymus austrų prozininkas, vienas įtakingiausių ir savičiausių XX a. rašytojų, rašęs vokiečių kalba.
F. Kafka išsiskiria savitu rašymo stiliumi, dauguma jo darbų nėra iki galo pabaigti ir išspausdinti nepaisant rašytojo noro juos sunaikinti. Žinomiausi autoriaus darbai yra novelė
== Biografija ==
F. Kafka gimė 1883 m. [[Praha|Prahoje]], vidutinio sluoksnio, vokiškai kalbančių [[žydai|žydų]] kilmės šeimoje. Tuo metu Praha buvo [[Bohemija|Bohemijos]] sostinė ir priklausė dvilypei [[Austrijos-Vengrijos
F. Kafkos santykiai su aplinkiniu pasauliu buvo itin komplikuoti. Jis gyveno siaubingą dvilypį gyvenimą, kentė didį prieštaravimą tarp savo socialinės egzistencijos ir menininko pašaukimo. Tikrasis gyvenimas jam prasidėdavo už rašomojo stalo. Popieriuje jis išliedavo fantastinius regėjimus, košmariškų sapnų sužadintus ar spontaniškai kylančius vaizdinius.
F. Kafka buvo taktiškas, subtilių, santūrių manierų žmogus, visus žavėjęs originaliu mąstymu, dvasingumu ir nepriekaištinga etika. Mėgo irstytis laiveliu, vaikščioti po mišką, po Prahos apylinkes. Mokėjo ir [[čekų kalba|čekų kalbą]], dalyvavo Prahos politinių ir kultūrinių klubų renginiuose. Tačiau, kaip F. Kafka rašė [[1921]] m. dienoraštyje, jam tik labai retai pavykdavo peržengti sieną tarp vienatvės ir visuomenės. Svetimas jis jautėsi ne tik šeimoje, ne tik biurokratinėje įstaigoje, bet ir gimtajame mieste. Prahą jis mylėjo, bet visą gyvenimą svajojo iš jos pabėgti.
F. Kafka – vokiškai kalbantis Prahos žydas – jautėsi gyvenąs trigubame gete: atskirtas nuo gimtosios vokiečių kalbos, izoliuotas nuo čekų kultūros, likęs be žydiškų šaknų. Jo tėvai buvo asimiliavęsi, judaizmą išpažino tik formaliai. O F. Kafka buvo įsitikinęs, jog priklausyti kuriai nors tautai su tvirtomis istorijos, kultūros ir religijos tradicijomis – esminė visaverčio žmogaus gyvenimo sąlyga.
eilutė 46 ⟶ 47:
Išorinio pasaulio dėsniai, įstatymai, konvencijos kėsinosi į F. Kafkos gyvenimą lyg šiurkšti svetima jėga. Santykiuose su moterimis, to pasaulio atstovėmis, ypač ryškiai atsiskleidė vidinis F. Kafkos prieštaringumas. Viena jo asmenybės pusė siekė įsitvirtinti visuomenėje, o kita šiems mėginimams visomis jėgomis priešinosi.
[[1912]] m. F. Kafka susipažino su berlyniete tarnautoja [[Felice Bauer|Felicija Bauer]]. Jis suprato, kad ryšys su Felice sutvirtintų jo gyvenimo pamatus, tačiau baimė ir vienatvės troškimas grasė jį nuo vedybų. Dukart ([[1914]] ir [[1917]] m.) įvyko jų sužadėtuvės, abukart jos iširo. Šiais dramatiško apsisprendimo metais rašytojas įsitikino, jog jis neskirtas šeimai: „Visa, kas nėra literatūra, man kelia neapykantą“. <ref>Kafka F. Tagebücher 1910–1923. Frankfurt a. M., 1986 – S. 195</ref>
=== Šeima ===
[[Vaizdas:Kafka5jahre.jpg|thumb|160px|F.Kafka būdamas penkerių]]
[[Vaizdas:Kafka's Residence (1889-1896).jpg|thumb|160px|Kafkos namas 1889–1896 m.]]
[[Vaizdas:Kafka-Denkmal.jpg|thumb|160px|Paminklas Kafkai Prahoje]]
F. Kafkos tėvas,
F. Kafka turėjo du jaunesnius brolius – Georgą ir Henriką. Georgas mirė būdamas penkiolikos mėnesių, o Henrikas – būdamas šešių, kai tuo metu F. Kafkai buvo šešeri. Rašytojas taip pat turėjo tris jaunesnes seseris: Gabrielę (1889–1941), Valeriją (1890–1942) ir Otiliją (1892–1943). Visos trys seserys kartu su jų šeimomis vėliau buvo išsiųsdintos į [[Lodzė]]s ([[Lenkija]]) getą, o dar vėliau į kitas koncentracijos stovyklas. Spėjama, kad Otilija buvo išsiųsta į ''[[Theresienstadt]]'', o vėliau į ''[[Auschwitz]]'' koncentracijos stovyklas. Visos trys seserys mirė koncentracijos stovyklose.
Darbo dienomis F. Kafkos tėvai sunkiai dirbdavo ir retai būdavo namie. Motina padėjo tvarkyti tėvo verslo reikalus ir dirbdavo po 12 val. per dieną. Vaikai šeimoje augo prižiūrimi auklių ir tarnų.
=== Studijos ===
F. Kafkos gimtoji kalba buvo vokiečių, čekiškai kalbėjo beveik be akcento. Vėliau rašytojas susidomėjo prancūzų kalba bei kultūra. Vienas jo mėgiamiausių rašytojų buvo [[Gustave Flaubert|G. Floberas]]. Nuo [[1889]] iki [[1893]] m. lankė ''Deutsche Knabenschule'', berniukų pradinę mokyklą mėsos turguje (''Fleischmarkt''). Būdamas 13 metų, Francas pagal žydišką tradiciją tapo [[Bar Mitcva|bar micva]] ir nuo to laiko privalėjo aktyviai dalyvauti žydų bendruomenės gyvenime. Baigęs pradinę mokyklą, F. Kafka buvo priimtas į vokiečių gimnaziją ''Altstädter Deutsches Gymnasium''. [[1901]] m. išlaikė brandos egzaminus.
Vėliau įstojo į [[Karlo universitetas|Karlo universitetą]] Prahoje. Iš pradžių studijavo germanistiką, tačiau po pirmųjų dviejų savaičių studijų pakeitė savo profilį į [[teisė|teisę]]. Tuo ypač buvo patenkintas jo tėvas, nes teisės studijos galėjo pasiūlyti platesnį karjeros galimybių spektrą. Universitete F. Kafka įstojo į ''Lese- und Redehalle der Deutschen Studenten'', studentų organizaciją, kuri organizuodavo literatūrinius renginius. Studijuodamas teisę, taip pat klausydavosi meno istorijos ir germanistikos paskaitų. Pirmų studijų metų pabaigoje F. Kafka susipažino su
=== Darbas ===
Nuo [[1907]] m.
=== Vėlesni metai ===
1917 m. F. Kafka susirgo [[tuberkuliozė|tuberkulioze]]. Skausmas, kančia, mirtis, kuriuos jis dažnai vaizdavo savo kūriniuose, tapo gyvenimo realybe.
Dėl ligos jam buvo reikalingas nuolatinis palaikymas. Labiausiai ligos periodu jam padėjo jo šeima, o ypač sesuo Otelija. Labai bijojo, kad aplinkiniai žmonės pradės laikyti jį fiziniu ir protiniu ligoniu, tačiau jis kitiems sudarė teigiamą inteligentiško, ramaus ir žmogaus su puikiu humoro jausmu įspūdį.
Mirė 1924 m. birželio 3 d. sanatorijoje Kierlinge (netoli [[Viena|Vienos]]). Palaidotas Prahoje.
== Kūryba ==
eilutė 82 ⟶ 83:
F. Kafka nepaprastai reikliai vertino savo kūrybą, todėl leido publikuoti tik nedidelę jos dalį. prieš mirtį F. Kafka savo draugui, rašytojui M. Brodui pavedė sudeginti kitus rankraščius. M. Brodas, suvokdamas F. Kafkos kūrybos reikšmę (jis – vienas pirmųjų F. Kafkos biografų ir interpretatorių), išleido visą savo draugo kūrybinį palikimą.<ref>Jadvyga Bajarūnienė "Mįslingasis F. Kafkos pasaulis", 1994</ref>
=== Kūriniai ===
Romanai:
* ''[[Procesas (romanas)|Procesas]]'' (
* ''[[Pilis (romanas)|Pilis]]'' (
* [[Amerika (romanas)|''Amerika'']] (
Novelės:
* ''[[Nuosprendis]]'' (
* ''[[
* ''[[Pataisos darbų kolonijoje]]'' (
* ''Kaimo gydytojas'' (
* ''Pranešimas akademijai'' (
* ''Bado meistras'' (
== Šaltiniai ==
eilutė 107 ⟶ 109:
[[Kategorija:Literatai teisininkai]]
[[Kategorija:Čekijos rašytojai]]
[[Kategorija:Austrijos rašytojai]]
[[Kategorija:Anarchistai]]
|