Herbas: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 346 pridėti baitai ,  prieš 6 metus
Atšauktas naudotojo 82.140.144.109 (Aptarimas) darytas keitimas 5011068
(Atšauktas naudotojo 82.140.144.109 (Aptarimas) darytas keitimas 5011068)
[[File:Polish-Lith. royal-repub..PNG|right|thumb|180px|Letuvos-Lenkijos respublikos karališkasis herbas]]
 
'''Herbas''' ({{pl|herb}}, {{de|Erbe}} 'palikimas') – [[valstybė]]s, [[miestas|miesto]], teritorinio vieneto, [[organizacija|organizacijos]], [[luomas|luomo]], [[giminė]]s, [[asmuo|asmens]] skiriamasis [[ženklas]], esantis [[vėliava|vėliavose]], [[moneta|monetose]], [[antspaudas|antspauduose]], ant pastatų, buities rakandų, knygose.
 
Herbai kuriami įvairia technika pagal griežtas [[heraldika|heraldikos]] taisykles.
 
== Istorija ==
Valstybių herbai dažnai sutinkami [[moneta|monetose]], [[medalis|medaliuose]] ir [[antspaudas|antspauduose]]. III tūkstantmetyje pr. m. e. [[šumerai|šumerų]] herbe buvo [[liūtas|liūto]] galva, [[Senovės Egiptas|senovės Egipto]] – [[Gyvatės|gyvatė]], Romos – [[Ereliai|erelis]], Atėnų polio – [[pelėda]]. [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]] herbai paplito [[XII amžius|XII a.]] per Kryžiaus karus iš riterių paprastų linijinių ženklų, žyminčių asmenį ir nuosavybę. Vėliau herbai pasidarė paveldimi ir pabrėžė privilegijuotą padėtį visuomenėje. Linijinius herbus pakeitė simboliniai.
[[Viduramžiai]]s valdančiųjų [[dinastija|dinastijų]] herbai ilgainiui tapo valstybės herbais.
Teisę suteikti herbą turėjo [[karalius|karaliai]] ar [[imperatorius|imperatoriai]].
 
== Lietuvoje ==
[[Vaizdas:Raudone_herbas.jpg|left|thumb|200px|Herbas ant Raudonės pilies sienos.]]
Lietuvoje [[XIV amžius|XIV a.]] [[kunigaikštis|kunigaikščių]] ženklai jau atitiko herbo aprašymą. Seniausi herbai linijiniai. Tokie yra [[Gediminaičių stulpai]], tapę [[Gediminaičiai|Gediminaičių]] dinastijos herbu ([[XIV amžius|XIV]] a.), ir Dvigubas kryžius – [[Jogaila|Jogailos]] simbolis ([[Jogailaičiai]], [[XIV amžius|XIV a.]] pabaiga), vėliau [[XV amžius|XV a.]] tapęs sudėtine valstybės herbo dalimi.
Ponų herbai susiformavo [[XIV amžius|XIV a.]] pabaigoje-[[XV amžius|XV]] a. pradžioje. [[1413]] m. Horoldės aktu kaikurie prisiėmė lenkų herbus.
Daugelio šeimų, tokių kaip Beresnevičiai, Blusiai, Dorohostaiskiai, Kęstartai, Rimvydai-Mickevičiai, Skorulskiai, [[bajoro herbas|bajorų herbai]] turėjo lietuviškąjį perkirstų strėlių motyvą.
 
Nuo [[XIV amžius|XIV a.]] Lietuvos miestams suteikiant [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]] buvo suteikiami ir herbai.
 
Pradžioje herbuose juntamas gotikinis stilius ([[XIV amžius|XIV]]-[[XV amžius|XV]] a). Vėliau herbai tampa daugiau renesansiniai ir barokiniai, klasicistiniai ([[XVIII amžius|XVIII]] a. pabaiga).TAi yra daigtas
 
== Herbo sandara ==