19:26, 9 liepos 2015 versija taisyti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai S →‎Nuorodos: netiesiogiai susijusi nuoroda ← Prieš tai darytas keitimas		10:04, 31 kovo 2016 versija taisyti anuliuoti 82.140.144.109 (aptarimas) →‎Istorija Žyma: Vizualus redagavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[File:Polish-Lith. royal-repub..PNG\|right\|thumb\|180px\|Letuvos-Lenkijos respublikos karališkasis herbas]] '''Herbas''' ({{pl\|herb}}, {{de\|Erbe}} 'palikimas') – [[valstybė]]s, [[miestas\|miesto]], teritorinio vieneto, [[organizacija\|organizacijos]], [[luomas\|luomo]], [[giminė]]s, [[asmuo\|asmens]] skiriamasis [[ženklas]], esantis [[vėliava\|vėliavose]], [[moneta\|monetose]], [[antspaudas\|antspauduose]], ant pastatų, buities rakandų, knygose. ~~Herbai kuriami įvairia technika pagal griežtas [[heraldika\|heraldikos]] taisykles.~~ ~~== Istorija ==~~ Valstybių herbai dažnai sutinkami [[moneta\|monetose]], [[medalis\|medaliuose]] ir [[antspaudas\|antspauduose]]. III tūkstantmetyje pr. m. e. [[šumerai\|šumerų]] herbe buvo [[liūtas\|liūto]] galva, [[Senovės Egiptas\|senovės Egipto]] – [[Gyvatės\|gyvatė]], Romos – [[Ereliai\|erelis]], Atėnų polio – [[pelėda]]. [[Vakarų Europa\|Vakarų Europoje]] herbai paplito [[XII amžius\|XII a.]] per Kryžiaus karus iš riterių paprastų linijinių ženklų, žyminčių asmenį ir nuosavybę. Vėliau herbai pasidarė paveldimi ir pabrėžė privilegijuotą padėtį visuomenėje. Linijinius herbus pakeitė simboliniai. ~~[[Viduramžiai]]s valdančiųjų [[dinastija\|dinastijų]] herbai ilgainiui tapo valstybės herbais.~~ ~~Teisę suteikti herbą turėjo [[karalius\|karaliai]] ar [[imperatorius\|imperatoriai]].~~ ~~== Lietuvoje ==~~ ~~[[Vaizdas:Raudone_herbas.jpg\|left\|thumb\|200px\|Herbas ant Raudonės pilies sienos.]]~~ Lietuvoje [[XIV amžius\|XIV a.]] [[kunigaikštis\|kunigaikščių]] ženklai jau atitiko herbo aprašymą. Seniausi herbai linijiniai. Tokie yra [[Gediminaičių stulpai]], tapę [[Gediminaičiai\|Gediminaičių]] dinastijos herbu ([[XIV amžius\|XIV]] a.), ir Dvigubas kryžius – [[Jogaila\|Jogailos]] simbolis ([[Jogailaičiai]], [[XIV amžius\|XIV a.]] pabaiga), vėliau [[XV amžius\|XV a.]] tapęs sudėtine valstybės herbo dalimi. Ponų herbai susiformavo [[XIV amžius\|XIV a.]] pabaigoje-[[XV amžius\|XV]] a. pradžioje. [[1413]] m. Horoldės aktu kaikurie prisiėmė lenkų herbus. Daugelio šeimų, tokių kaip Beresnevičiai, Blusiai, Dorohostaiskiai, Kęstartai, Rimvydai-Mickevičiai, Skorulskiai, [[bajoro herbas\|bajorų herbai]] turėjo lietuviškąjį perkirstų strėlių motyvą. Nuo [[XIV amžius\|XIV a.]] Lietuvos miestams suteikiant [[Magdeburgo teisė\|Magdeburgo teises]] buvo suteikiami ir herbai. Pradžioje herbuose juntamas gotikinis stilius ([[XIV amžius\|XIV]]-[[XV amžius\|XV]] a). Vėliau herbai tampa daugiau renesansiniai ir barokiniai, klasicistiniai ([[XVIII amžius\|XVIII]] a. pabaiga).TAi yra daigtas == Herbo sandara ==

Herbas: Skirtumas tarp puslapio versijų