Vilnia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.60.210.160 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Lot-bot-as keitimas) |
|||
Eilutė 13:
| Vikiteka = Category:Vilnia
}}
'''Vìlnia''' (arba '''Vilnelė'''; baltarusiškai – ''Вілейка'') – upė rytinėje [[Lietuva|Lietuvoje]]. Ištakos – netoli [[Vindžiūnai|Vindžiūnų]] kaimo, 5 km į pietus nuo [[Šumskas|Šumsko]]. Upės ilgis – 79,6 km<ref name=impact>{{cite web|title=IMPACT OF SMALL HYDRO-POWER PLANTS ON SALMONID FISHES SPAWNING MIGRATIONS|url=http://www.mla.vgtu.lt/upload/jmk_zurn/mla_vol1_no4_80-85_stakenas.pdf|publisher=Vilnius University Institute of Ecology|accessdate=2010-02-24}}</ref>, baseino plotas – 624 km², iš jo Lietuvoje − 551 km². [[Vilnius|Vilniuje]] įteka į [[Neris (upė)|Nerį]]. Žymiausios vietos − [[Belmontas|Belmonto]] kriokliai ir [[Pūčkorių atodanga]].
[[Vaizdas:Vilnele river.jpg|thumb|220px|Vilnelė žiemą
[[Vaizdas:Vilnele.jpg|thumb|220px|Vilnia Gedimino kalno papėdėje.]]
[[Vaizdas:Vilneles ir Neries santaka 2006-08-08.jpg|thumb|220px|Vilnios (deš.) ir [[Neris|Neries]] santaka Vilniuje, ties [[Taikomosios dailės muziejus|Taikomosios dailės muziejumi]]]]
[[Vaizdas:Vilnelė tarp Belmonto ir Markučių.JPG|thumb|Vilnelė tarp [[Belmontas|Belmonto]] ir [[Markučiai|Markučių]]]]
eilutė 51 ⟶ 52:
Daug žalos Vilnios aplinkai, miškams, netgi reljefui prie Vilnios daro žmogus. Daugelio sodybos, pavyzdžiui, pakeliui į [[Rokantiškių kapinės|Rokantiškių kapines]], primena šiukšlynus. Nuo stačių šlaitų metamos šiukšlės, šlaitai neapsodinti, čia pilna žemės žaizdų. Visa tai turi didelę įtaką vandens cheminės sudėties formavimuisi. Nors upė teka labai urbanizuota teritorija, ji priklauso palyginti mažai užterštų upių grupei. Antropogeninis upės poveikis ypač ryškus tam tikroms upės dalims. Labiausiai teršiamas žemupys, kuriame pagrindiniai teršėjai yra Naujosios Vilnios ir Vilniaus miestai bei jų nutekamieji buitiniai ir pramoniniai vandenys. Todėl čia pastebėtas ryškus vandens kokybės pablogėjimas − BDS5 siekė 1,7 mg/l, bendras azotas padidėjo iki 1,6 mg/l, fosfatai − 0,071 mg/l <ref>Valstybinis vandenų kadastras, 1995</ref>.
== Flora ir fauna ==
[[Vaizdas:Antys Vilnelėje.JPG|thumb|left|Antys Vilnelėje.]]
Vilnios augalijai didelę įtaką turi hidraulinės patvankos ir rėvos. Štai smėlingo grunto patvankose augalija negausi, o akumuliacinėse rėvose, kur vyrauja žvyrai, gargždai, rieduliai, ji − švelnesnė. Vilnios upės augalų pasiskirstymui didelę reikšmę turi vagos litologija. Pvz., smėlingose priekrantės juostose 0,1−0,5 m gylio atkarpose vyrauja [[paprastoji lūgnė]], [[neužmirštuolė]], [[paprastoji monažolė]], [[plūdinė kurklė]], [[kanalinė elodėja]], [[Viksva|viksvos]] ir t. t. Tarpinėse ir giluminėse juostose žvyringame, gargždingame, riedulingame akumuliacinių rėvų dugne 0,5−1,0 m gylyje dažnai pasitaiko plūdinė kurklė, [[permautalapė plūdė]], [[šukinė plūdė]], [[varpuotoji plunksnalapė]] ir kt<ref>V. Dvareckas, I. Šarkinienė, 1972</ref>.
eilutė 64 ⟶ 66:
Upėvardis Vilnia kildinamas nuo žodžių ''vilnis'' („vandens kauburys, banga“), ''vilnyti'' („kilti vilnims, banguoti, gūsiais lieti“)<ref>{{LHEŽ}}</ref>.
== Taip pat skaitykite
* [[Sąrašas:Tiltai per Vilnią]]
| |||