Vilnia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Daug žalos Vilnios aplinkai, miškams, netgi reljefui prie Vilnios daro žmogus. Daugelio sodybos, pavyzdžiui, pakeliui į [[Rokantiškių kapinės|Rokantiškių kapines]], primena šiukšlynus. Nuo stačių šlaitų metamos šiukšlės, šlaitai neapsodinti, čia pilna žemės žaizdų. Visa tai turi didelę įtaką vandens cheminės sudėties formavimuisi. Nors upė teka labai urbanizuota teritorija, ji priklauso palyginti mažai užterštų upių grupei. Antropogeninis upės poveikis ypač ryškus tam tikroms upės dalims. Labiausiai teršiamas žemupys, kuriame pagrindiniai teršėjai yra Naujosios Vilnios ir Vilniaus miestai bei jų nutekamieji buitiniai ir pramoniniai vandenys. Todėl čia pastebėtas ryškus vandens kokybės pablogėjimas − BDS5 siekė 1,7&nbsp;mg/l, bendras azotas padidėjo iki 1,6&nbsp;mg/l, fosfatai − 0,071&nbsp;mg/l <ref>Valstybinis vandenų kadastras, 1995</ref>.

 

[[Vaizdas:Antys Vilnelėje.JPG|thumb|left|Antys Vilnelėje.]]

Vilnios augalijai didelę įtaką turi hidraulinės patvankos ir rėvos. Štai smėlingo grunto patvankose augalija negausi, o akumuliacinėse rėvose, kur vyrauja žvyrai, gargždai, rieduliai, ji − švelnesnė. Vilnios upės augalų pasiskirstymui didelę reikšmę turi vagos litologija. Pvz., smėlingose priekrantės juostose 0,1−0,5 m gylio atkarpose vyrauja [[paprastoji lūgnė]], [[neužmirštuolė]], [[paprastoji monažolė]], [[plūdinė kurklė]], [[kanalinė elodėja]], [[Viksva|viksvos]] ir t. t. Tarpinėse ir giluminėse juostose žvyringame, gargždingame, riedulingame akumuliacinių rėvų dugne 0,5−1,0 m gylyje dažnai pasitaiko plūdinė kurklė, [[permautalapė plūdė]], [[šukinė plūdė]], [[varpuotoji plunksnalapė]] ir kt<ref>V. Dvareckas, I. Šarkinienė, 1972</ref>.