Anykščių vynas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Gyvatnesis (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Gyvatnesis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 4:
| gimtąja_kalba = <!-- Pavadinimas kompanijos šalies gimtąja kalba -->
| komercinis_pav = AB „Anykščių vynas“
| logotipas = [[Vaizdas:Anykščių vynas.jpgpng|140px250px]]
| antraštė =
| forma = [[Akcinė bendrovė]]
Eilutė 39:
 
[[Vaizdas:Anyksciu vynas.jpg|thumb|right|240px|Vienas iš gamyklos pastatų.]]
[[AB]] '''Anykščių vynas''' – viena seniausių kompanijų Baltijos šalių regione, gaminanti natūralų vaisių ir uogų vyną bei kitus alkoholinius gėrimus. Įmonės istorija prasidėjo 1926 m. [[BaliusBalys Karazija|Baliui Karazijai]] gavus leidimą įsteigti vaisvynių dirbtuvę ir užraugus pirmąjį obuolių vyną.  
 
„Anykščių vynas“ itin saugoja šį palikimą. Bendrovės gaminami gėrimai išsiskiria natūralumu, ilgamete gamybos patirtimi bei atskleidžia tikrą gėrimų gaminimo meistrystę. „Anykščių vynas“ priklauso MV GROUP – vienai didžiausių įmonių grupių Baltijos šalyse, vienijančiai aštuonias [[MG Baltic|MG BALTIC]] koncernui priklausančias įmones. MV GROUP veikia keturiuose verslo sektoriuose: gamyba, platinimas, logistika ir prekyba.
Eilutė 57:
[[2004 m.]] įmonė privatizuota, ją įsigijo AB „[[Alita]]".
 
[[2014 m.|2014]] m. „Alitos” įmonių grupę įsigijo „MV GROUP“. 
== Tautinis paveldas ==
 
== Prekės ženklai ==
Natūralus juodųjų serbentų vynas „Voruta“ Lietuvoje pripažintas tautinio paveldo produktu.<ref>http://www.lrytas.lt/-12675209521265546728-juod%C5%B3j%C5%B3-serbent%C5%B3-vynas-voruta-pripa%C5%BEintas-tautinio-paveldo-produktu.htm Tautinio paveldo produktas</ref> Lietuviškojo vyno istorijoje minima ir tai, kad jo ragavo [[Anglija|Anglijos]] monarchai. Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje B. Karazija nuolat dalyvaudavo tarptautinėse parodose [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Londonas|Londone]]. Esą vienos iš parodų metu ir įvyko [[Anglijos karalienė]]s bei Lietuvos vyndarių pažintis. Pasakojama, kad tada Karalienė Motina ir paragavo juodųjų serbentų vyno. Todėl [[2006]] m. dabartinei Anglijos karalienei [[Elžbieta II|Elžbietai II]] buvo įteiktas lietuviškas juodųjų serbentų vynas, kai ji viešėjo Lietuvoje. Vėliau „Anykščių vynas“ sulaukė karalienės padėkos.
 
„Anykščių vynas“ kuria ir vysto šiuos prekės ženklus:
Juodųjų [[serbentas|serbentų]] vynas Anykščiuose yra gaminamas jau daugiau nei 8 dešimtmečius ir visada buvo vienas populiariausių. Dar [[XX a.]] pradžioje išleistose lietuviškose knygose, skirtose namų šeimininkėms, nurodoma, kaip namuose pasigaminti vyną iš juodųjų serbentų. Toks vynas užėmė garbingą vietą greta kitų to meto vynų.
 
N'''atūralus vaisių ir uogų vynas „Voruta“'''. Natūralūs vaisių ir uogų vynai „Voruta“ įkūnija geriausias lietuviškos vyndarystės tradicijas. „Voruta“ vynai, kaip įprasta nuo senų laikų, gaminami iš Lietuvoje mėgiamų ir auginamų obuolių, juodųjų serbentų, vyšnių ar aronijų.
[[2007]] m. šiam vynui suteiktas pavadintas „Voruta“ – legendinės karaliaus [[Mindaugas|Mindaugo]] pilies, kuri, kaip spėjama, stovėjo šalia Anykščių, vardu.
 
NatūralusVienas iš „Voruta“ vynų – juodųjų serbentų vynas „Voruta“ Lietuvoje pripažintas tautinio paveldo produktu.<ref>http://www.lrytas.lt/-12675209521265546728-juod%C5%B3j%C5%B3-serbent%C5%B3-vynas-voruta-pripa%C5%BEintas-tautinio-paveldo-produktu.htm Tautinio paveldo produktas</ref>[4] Lietuviškojo vyno istorijoje minima ir tai, kad jo ragavo [[Anglija|Anglijos]] monarchai. Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje B. Karazija nuolat dalyvaudavo tarptautinėse parodose [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Londonas|Londone]]. Esą vienosVienos iš parodų metu esą ir įvyko [[Anglijos karalienė]]skaralienės bei Lietuvos vyndarių pažintis. Pasakojama, kad tada Karalienė Motina ir paragavo juodųjų serbentų vyno. Todėl [[2006]]  m. dabartinei Anglijos karalienei [[Elžbieta II|Elžbietai II]], kuri viešėjo Lietuvoje, buvo įteiktas lietuviškas juodųjų serbentų vynas, kai ji viešėjo Lietuvoje. Vėliau „Anykščių vynas“ sulaukė karalienės padėkos.
Juodųjų serbentų vynas „Voruta“ yra pelnęs apdovanojimų: [[Jalta|Jaltoje]] ([[Ukraina]]) vykusiame tarptautiniame vynininkų konkurse ''„Jalta. Zolotoj Grifon 2009“'' buvo apdovanotas aukso medaliu; [[2007]] m. konkurse „Lietuvos metų gaminys 2007“ jis už kokybę įvertintas Aukso medaliu.<ref>http://www.lrytas.lt/-11968472281195589463-lietuvos-met%C5%B3-gaminio-2007-medaliais-bus-apdovanoti-82-gaminiai.htm Lietuvos metų gaminys 2007</ref>
 
'''Vasaros Punčas ir Žiemos vynas.'''  „Vasaros Punčas“ – rausvas, itin švelnaus skonio natūralių vyšnių bei obuolių vynų derinys, kurio aromate atsiskleidžia gaivūs vyšnių, citrusų bei vanilės tonai. „Žiemos vyno“ gėrimas pagamintas maišant natūralius obuolių, aronijų ir juodųjų serbentų vynus.
 
== Vyno kelias ==
 
Nuo  [[2001]] m. įmonėje veikia originali pažintinė programa „Vyno kelias Lietuvoje“. Ja kas mėnesį susidomi daugiau nei 400 miesto svečių, besidominčių vyno gamybos istorija ir tradicijomis Lietuvoje. Edukacinę programą sudaro  [[ekskursija]]  po vyno gamyklą jos darbo laiku, irbei čia gaminamos produkcijos [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Degustacija&action=edit&redlink=1 [[degustacija]]. „Vyno kelio“ dalyviai šioje programoje pamato  [[vaisiusVaisius|vaisių]]  bei  [[uogaUoga|uogų]]  virsmą vynu, taip pat susipažįsta su lietuviško vyno tradicijų kaita, kuriai padarė įtaką padarė besikeičiantys laikmečiai ir požiūris į lietuvišką vyną. Degustacijos metu susipažįstama su įmonės istorija, gėrimų sudėtimi, aromato ir skonio ypatumais, ragavimo kultūra. Degustuojami gėrimai pasirenkami iš kelių siūlomų meniu, į kuriuos įtraukti ne tik vynai, bet ir kiti įmonėje gaminami gėrimai. 
 
„Vyno kelias“, kurį sudaro ekskursija po vyno gamyklą ir „Anykščių vyno“ produkcijos degustacija, į gamyklą [[2012]] m. atviliojo 6 500 lankytojų. [[2011]] m. sulaukta 5 000 lankytojų.<ref>http://nyksciai.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=15068&Itemid=106 Pažintinė programa „Vyno kelias“</ref>
 
Šia programa įmonė prisideda prie Anykščių turizmo vystymo, be to, planuojama atidaryti mieste papildomą degustacijos salę su [[vyndarystė]]s ekspozicija kitoje vietoje, kad turistams nereikėtų užeiti į įmonės teritoriją, taikantis prie jos darbo laiko. Dalis šių planų jau realizavosi, nes vyksta bendri edukaciniai projektai su Anykščių [[siaurasis geležinkelis|siauruku]] – degustuoti vyną galima firminiame „Anykščių vyno“ vagone-restorane keliaujant [[Aukštaitijos siaurasis geležinkelis|Aukštaitijos siauruoju geležinkeliu]] iš Anykščių.
 
== Šaltiniai ==