Opera: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 11:
== Opera Prancūzijoje ==
[[Vaizdas:Argentinateatras.jpg|thumb|Argentinos operos teatras]]
XVII a. [[Prancūzija]] buvo vienintelė [[Europa|Europos]] valstybė, sukūrusi savitą operos tradiciją. Pagrindinis politikos ir kultūros centras buvo karaliaus rūmai [[Paryžius|Paryžiuje]]. Nors italų opera čia buvo žinoma nuo pat jos atsiradimo, tačiau prancūzų operos raidai didžiausios įtakos turėjo rūmų baletas (''ballet de cour'') ir klasicistinis P. Corneille'o, J. Racine'o, Moliero teatras. Prancūzų operai atsirasti pradėjo poeto P. Perrino ir kompozitoriaus R. Cambert'o veikla. Svarbiausias prancūzų operos kūrėjas yra J. B. Lully; kartu su Molieru sukūrė komedijos baleto žanrą. Operas, kurios vadinamos lyrinėmis (t.y. dainuojamomis, muzikinėmis) tragedijomis jis pradėjo kurti 1672 m. daugiausia pagal Ph. Quinault libretus. Žymiausios J. B. Lully operos: "Alkestidė" (1674 m.), "Tesėjas" (1675 m.), "Amadis" (1684 m.), "Armidė" (1686 m.) Prancūzų operoje dramos vaidmuo buvo ryškesnis nei itališkojoje, svarbesni chorų epizodai, dažniau skambėjo instrumentinė muzika. Iš baleto scenų net susiklostė savitas žanras - opera baletas. Juos kūrė žymiausias XVIII a. prancūzų kompozitorius ir muzikologas J. Ph. Rameau ( žym. operos: "Galantiškoji Indija" (1735 m.), "Hebės šventė" (1739 m.), "Kastoras ir Poluksas" (1737 m.), "ZoroastrasZaroastras" (1749 m.))
 
== Opera Vokietijoje ==