Oratorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 643 pridėti baitai ,  prieš 6 metus
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: Oratorija (it. oratorio < oro - kalbu, meldžiu; vok. Oratorium, angl., pranc. oratorio), vokalinės instru...)
 
No edit summary
Prancūzijoje XVII a. antroje pusėje oratorijas kūrė M. A. Charpentier (apie 20 oratorijų, jos skambėdavo per šventines mišias, bažnytiniuose koncertuose, muzikos vakaruose per gavėnią), XVIII a. pirmoje pusėje - L. N. Clerambault, S. de Brossard'as ir kt.
 
Protestantiškuose Vokietijos kraštuose oratorija įsigalėjo XVIII a. pr. [[Hamburgas|Hamburge]], [[Liubekas|Liubeke]] skambėjusios R. Keiserio, J. Matthesono, G. Ph Telemno oratorijos bei oratorinės pasijos atspindi to meto vokiečių ir italų [[Opera|operos]] stilių. Tiesioginiai oratorijos pirmtakai Vokietijoje - liturginiai artimi ''historia'' (dažniausiai pasija, pvz. H. Schutzo "Kančios istorija" pagal septynis Kristaus žodžius, 1645 m.; jo 1644 m. "Kalėdų istorija" laikoma pirmąja vokiečių oratorija) bei dramatinis dialogas, dramatiškas neliturginis ''actus musicus''. XVII a. pab. juose bei oratorijose vis gausiau vartota nebiblinių intarpų, choralų ir poezijos. XVIII a. vokiečių oratorijos kulminacija - dramatiškosios J. S. Bacho pasijos (pastarojo "Kalėdų oratorija" tėra 6 kalėdinių kantatų ciklas).
 
Anglijoje monumentalių oratorijų sukūrė [[Georg Friedrich Händel|G. F. Hendelis]] (17 oratorijų), sujungęs anglų ''masque'' (kaukės)'', antemos'', prancūzų klasikinės dramos, italų ''opera seria, oratorio volgare'' bei protestantų oratorijos bruožus. [[Georg Friedrich Händel|G. F. Hendelio]] "Estera" (1732 m.) - pirmoji anglų oratorija. Šio kompozitoriaus oratorijos, kitaip nei itališkosios, paprastai yra 3 dalių, pradedamos prancūziškąja uvertiūra, chorai pasižymi ne tik dramaturgine svarba, bet ir faktūros bei stilių įvairove (homofoniniai, antifoniniai, fuginiai, ''basso ostinato'', moteto ar madrigalo stiliaus). [[Georg Friedrich Händel|G. F. Hendelio]] oratorijos turėjo įtakos [[Franz Joseph Haydn|J. Haidno]] oratorijoms "Pasaulio sukūrimas" ir "Metų laikai".
 
XIX a. oratorijas kūrė [[Ferenc Liszt|F. Listas]], [[Robert Schumann|R. Šumanas]], [[Felix Mendelssohn|F. Mendelsonas]], [[Hector Berlioz|H. Berliozas]]. Kai kurios jų oratorijos - lyrinės, nemonumentalios.
 
XX a. oratorijas kūrė L. Ferrari, G. Fr. Malipiero, E. Elgaras, W. Waltonas, M. Tippettas, R. V. Williamsas, A. Šionbergas, P. Hindemithas, B. Blacheris, D. Kabalevskis, N. Miaskovskis, J. Šaporinas, R. Ščedrinas ("Poetorija" su deklamuotojo partija), D. Šostakovičius, [[Sergejus Prokofjevas|S. Prokofjevas]], G. Sviridovas, E. Krenekas. Kai kurios oratorijos panašios į operą arba misteriją (A. Honeggero "Karalius Dovydas", "Žana d'Ark ant laužo", I. Stravinskio "Edipas karalius"), antikinei dramai (E. Elgaro, K. Orfo oratorijos).
 
== Oratorija Lietuvoje ==
Oratorijas sukūrė J. Bašinskas ("Ąžuolas" 1957 m.), [[Eduardas Balsys|E. Balsys]] ("Nelieskite mėlynojo gaublio" 1969 m.), V. Jurgutis ("Donelaitis" 1974 m.), J. Juzeliūnas (simfonija-oratorija "Cantus magnificat" 1979 m.), B. Kutavičius ("Panteistinė oratorija" 1970 m., "Paskutinė pagonių apeigos" 1978 m., "Iš jotvingių akmens" 1983 m., "Pasaulio medis" 1986 m., "Magiškasis sanskrito ratas" 1990 m.), B. Bartulis ("Nelaimėlis Jobas" 2003 m.) ir kt.
228

pakeitimai