Baletas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.63.242.31 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (78.61.15.156 keitimas) |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 34:
XIX a. antrojoje pusėje baleto centras persikelė į Italiją, tačiau itališkoji mokykla paplito neilgam. Naują impulsą baletui suteikė [[Rusija|Rusijos]] baleto mokykla.
== Baletas Lietuvoje ==
Lietuvoje baleto ištakos siekia XVI amžių. XVI - XVIII a. šokių būta LDK mokyklinių teatrų vaidinimuose. Baleto trupės turėjo Lietuvos didieji kunigaikščiai [[Žygimantas Senasis]], [[Vladislovas Vaza]], [[Jonas Kazimieras Vaza|Jonas Kazimieras]], didikai. [[Lietuvos valdovų rūmai|Vilniaus Žemutinės pilies]] teatre (veikė 1634-1648 m.) buvo statomos operos, veikė baleto trupė. Baleto šokių ir scenų buvo įterpiama į dramos ir operos spektaklius, šokama dažniausiai pagal italų ir prancūzų kompozitorių muziką. Baleto trupės buvo sudaromos iš baudžiauninkų vaikų, kurie buvo mokomi prie teatrų įsteigtose baleto mokyklose. Mokykloms ir trupėms vadovavo, statė [[Opera|operų]] šokius ir spektaklius svetimšaliai baletmeisteriai. 1765 m. didikas A. Tyzenhauzas Gardine prie savo teatro įsteigė baleto mokyklą, kurioje buvo išugdyta profesionali baleto trupė (apie 60 šokėjų), gastroliavusių ir Europoje. Baletmeisteriai Fr. G. Le Doux ir L. Pettineli su šia trupe pastatė baleto spektaklių ("Valstiečių baletas", "Dūdininkų kvartetas", "Kepėjų baletas"). 1785 m. trupė šoko Varšuvos karaliaus teatre. XVIII a. pab. - XIX a. baleto šokėjai dalyvaudavo Vilniaus miesto teatro operos spektakliuose.
1920 m. lietuvių meno kūrėjų draugija [[Kaunas|Kaune]] įsteigė teatrą, pavadintą Operos vaidykla. 1922 teatras suvalstybintas, pavadintas Valstybės opera. 1921 m. Kaune O. Dubeneckienė įsteigė baleto studiją. 1922-1925 m. Valstybės operos spektakliuose baletmeisterės O. Dubeneckienės statomus šokius šoko jos studijos mokiniai. 1925-1929 m. baleto trupei ir studijai vadovavo rusų baletmeisteris P. Petrovas. 1925.12.04 jis pastatė pirmąjį baleto spektaklį [[Leo Delibas|L. Delibe]] "Kopeliją", vėliau [[Piotras Čaikovskis|P. Čaikovskio]] "Gulbių ežerą", "Spragtuką", [[Igoris Stravinskis|I. Stravinskio]] "Ugnies paukštę", 1928 m. - "Lietuviškąją rapsodiją" (pagal J. Karnavičiaus muziką). Šiuose spektakliuose dalyvavo pirmieji lietuvių baleto šokėjai O. Malėjinaitė, J. Jovaišaitė, E. Žalinkevičaitė, B. Kelbauskas ir kt. 1929 m. Valstybės teatre baletmeisteriais dirbo T. Vasiljevas, G. Kiakštas. Rusų baleto mokykla, jos tradicijos turėjo įtakos lietuvių baleto raidai. 1931-1935 m. teatre dirbo žymūs rusų baleto meistrai V. Nemčinova, N. Zverevas (buvoę S. Diagilevo trupės solistai), A. Obuchovas (Sank Peterburgo Marijos teatro baleto solistas). Buvo atnaujinti klasikiniai baleto spektakliai, pastatyta A. Adamo "Gizelė", P. Čaikovskio "Miegančioji gražuolė", A. Glazunovo "Raimonda", S. Diagilevo trupėje baletmeisterių N. Nižinskio, G. Balanchine'o, M. Fokino statyti novatoriški vienaveiksmiai baletai pagal M. Musorgskio, F. Poulenco, C. M. von Veberio, K. Debiusi, M. Ravelio muziką.
[[Vaizdas:Muzikinis teatras 2006-06-10.jpg|thumb|Valstybinis Kauno muzikinis teatras, buvusi Operos vaidykla ir Valstybės opera]]
1933 m. N. Zverevas pastatė pirmuosius lietuvių kompozitorių baletus - J. Gruodžio "Jūratę ir Kastytį", B. Dvariono "Piršlybas", V. Bacevičiaus "Šokių sūkury". Tuo metu šoko J. Jovaišaitė, O. Malėjinaitė, M. Juozapaitytė, V. Aukščiūnas, H. Jagminas, P. Baravykas, E. Bandzevičius, T. Babuškinaitė, T. Kublickaitė ir kt. Daugeliui baletų dekoracijas piešė M. Dobužinskis, L. Truikys, A. Galdikas, S. Ušinskas. Kūrė dirigentai L. Hofmekleris, M. Bukša.
1935 m. lietuvių baleto trupė gastroliavo [[Monte Karlas|Monte Karle]] ([[Monakas]]) ir [[Londonas|Londone]]. Trupės spektaklius palankiai įvertino [[Jungtinė Karalystė|Did. Britanijos]] baleto kritikas A. L. Haskellis. 1935-1937 m. baleto trupei ir baleto studijai (1935 m. ji buvo suvalstybinta) vadovavo A. Fiodorova-Fokina. Ji pastatė L. Minkaus "Don Kichotą", ir C. Pugni "Arkliuką kupriuką".
Pirmasis Lietuvos baletmeisteris buvo B. Kelbauskas. 1936-1943 m. jis pastatė "Vienos džiaugsmą" (pagal [[Johanas Štrausas|J. Štrauso]] muziką), T. Prestono "Baltąsias rožes", G. Aurico "Jūrininkus", B. Asafjevo "Bachčisarajaus fontaną", "Kaukazo belaisvį", R. Glieto "Raudonąją aguoną".
Per sovietų ir vokiečių okupaciją teatrai rodė spektaklius. 1943 m. B. Kelbauskas pastatė J. Pakalnio baletą "Sužadėtinė" (dirigavo Pakalnis), kuriame klasikinio baleto ''pas'' jungė su lietuvių liaudies šokėjų judesiais. Sovietams antrąkart grįžtant į Lietuvą, į Vakarus pasitraukė du trečdaliai baleto trupės. Vokietijoje E. Bandzevičius sukūrė lietuvių išeivių baleto trupę ir 1947 m. pastatė L. Delibe "Kopeliją".
1948 m. teatras iš Kauno perkeltas į [[Vilnius|Vilnių]]. 1974 m. teatras iš dab. rusų dramos teatro persikėlė į naujas patalpas (dabartinis pastatas A. Vienuolio g. 1). Be Lietuvos operos ir baleto teatro veikia Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio muzikiniai teatrai, kuriuose taip pat statomi šokio spektakliai.
Baleto žanro atsinaujinimas pastebimas 9-ojo dešimtmečio baletuose - A. Šenderovo "Mergaitė ir mirtis" (baletmeisteris U. Vilimaa, 1982 m.), O. Balakausko "Makbetas" (baletmeisteris J. Smoriginas, 1989 m.)
{{Vikižodynas|baletas|no=T}}
| |||