Jue (karalystė): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Nestea (aptarimas | indėlis)
 
Eilutė 35:
|valdymo_metai1 = VI a. pr. m. e.
|valdovas1 = Junčangas
|valdymo_metai2 = 357─333357–333 m. pr. m. e.
|valdovas2 = U Čiangas
}}
'''Jue''' ({{zh|越|Yuè}}, senasis tarimas ''*[ɢ]ʷat''), dar žinoma kaip '''Jujue''' ({{zh|於越|Yúyuè}}),  – istorinė valstybė, egzistavusi VII a. pr. m. e.  – [[334 m. pr. m. e.]] [[Istorinė Kinija|Istorinės Kinijos]] pietrytinėje dalyje.
 
Centrinės jos teritorijos užėmė [[Jangdzė]]s upės žemupį, t. y. dabartinę [[Džedziangas|Džedziango]] provinciją. Iš dalies valstybė sutapo su [[Jang (provincija)|Jang provincija]], viena iš devynių tradicinių kinų pasaulio provincijų.
 
== Istorija ==
[[vaizdasVaizdas:Niaochongshu.jpg|thumb|left|Paukščių rašmenys ant Goudziano kardo]]
Jue valstybingumas rėmėsi sena ir išvystyta krašto kultūra Jangdzės upės žemupyje, kurios ištakos siekia neolitinės [[Hemudu kultūra|Hemudu kultūros]] (V tūkst. pr. m. e.) laikus. Vietos gyventojai kalbėjo neidentifikuota kalba, ir kinai juos laikė kultūriškai giminingais kitoms piečiau gyvenusioms etninėms grupėms: [[vietai|vietams]] (kurias irgi įvardijo tuo pačiu rašmeniu). negausūs lingvistiniai duomenys leidžia kai kuriems mokslininkams kelti hipotezę apie Jue gyventojų austroazietiškumą (Norman ir Mei, 1976).
 
Tuometiniuose kinų šaltiniuose apie šią valstybę randama bene mažiausiai duomenų iš visų Kinijos valstybių. Net [[Sima Cianis]] savo "Istoriko„Istoriko užrašuose"užrašuose“ jai skiria labai mažai dėmesio, paminėdamas, jog valdančioji dinastija kildinama iš [[Sia Ju|imperatoriaus Ju]]. Kitas traktatas "[[Guoju]]" ({{zh|国语|Gúo yǔ}}) mini, kad valstybės valdovų pavardė buvo Mi. Daugiau apie valstybės kilmę ir ankstyvąją istoriją nežinoma.
 
V a. pr. m. e. Jue intensyviai kovojo su savo šiaurine kaimyne [[U (karalystė)|U]]. Mirus Jue valdovui Junčanui, U karalius Heliujus užpuolė karalystę. 496  m. pr. m. e. Jue karalius [[Goudzianas]] atmušė priešo armiją ir net nužudė Heliujų. Šio sūnus Fučajus [[494 m. pr. m. e.]] keršydamas už tėvo mirtį dar kartą puolė Jue. Po skausmingo pralaimėjimo Goudzianas turėjo pripažinti U karalystės valdžią, tačiau išlaikė savo pozicijas.
 
482  m. pr. m. e., pasinaudodamas palankia situacija, Goudzianas jis nusiaubė U, o [[482 m. pr. m. e.]] ją galutinai nukariavo. Taip jis padarė Jue viena galingiausių Kinijos karalysčių: tuo metu ji valdė dideles teritorijas Jangdzės baseino žemupyje. Jos sostine padaryta senoji U karalystės sostinė U (dab. [[Sudžou]]). Karalystė garsėjo puikiais metalo dirbiniais, ypač kardais. Viena žymiausių jos artefaktų yra taip vadinamas Goudziano kardas. Karalystėje buvo rašoma kiniškais rašmenimis, tačiau naudotas labai savitas jų stilius - – vadinamieji pukščių rašmenys.
 
[[IV amžius pr. m. e.|IV a. pr. m. e.]] labai sustiprėjo Jue kaimynės šiaurėje (Či) ir vakaruose (Ču). [[334 m. pr. m. e.]] Ču karalius [[Venvangas]] užmušė karalių Udzianą ir nukariavo Jue.
 
== Palikimas ==
Manoma, kad dalis Jue gyventojų migravo toliau į pietus. Jie tapo vadinami [[rytiniai ou|rytiniais ou]] ir įkūrė savo valstybę. Istorija teigia, kad Jue karališkoji giminė nuo persekiojimo pabėgo į dab. [[Fudzianas|Fudziano provinciją]], kur vietos genčių tarpe įkūrė [[Minvietas|Minvieto]] karalystę.
 
Vėliau istorijoje Jue teritorijose ne kartą buvo sukurtos karalystės, pavadintos Jue. Žymiausia jų buvo [[Ujue]] (907-978907–978).
 
== Valdovai ==
Skirtingai negu dauguma kitų tuometinės Kinijos valstybių, Jue valdovai (kaip ir gretimos U atveju) neturėjo pomirtinių vardų. Ši tradicija labai iškrito iš bendro kiniško konteksto ir rodė šių karalysčių kitoniškumą. Valdovų vardai dažniausiai nieko nereiškia kiniškai, todėl manoma, kad tai tiesiog yra vietinių asmenvardžių perraša kiniškais rašmenimis.
Eilutė 65:
* Futanas (夫譚)
* Junčangas (允常)
* Goudzianas (勾践) (496-464496–464)
* Lujingas (鹿郢) (463-458463–458)
* Bušou (不壽) (457-448457–448)
* Vengas (翁) (447-411447–411)
* I (翳) (410-375410–375)
* Džihou (错枝) (374-373374–373)
* Čuvuju (初無余) (372-361372–361)
* Udžuanas (無顓) (365-343365–343)
* Učiangas (無彊) (342-306342–306)
 
== Nuorodos ==
* [http://www.chinaknowledge.de/History/Zhou/rulers-yue.html Jue istorija ''China knowledge'']
* [http://sino-platonic.org/complete/spp176_history_of_yue.pdf Eric Henry, “The Submerged History of Yuè,” Sino-Platonic Papers, 176 (May, 2007)]
* Jerry Norman and Tsu-lin Mei, “The Austroasiatics in Ancient South China, Some Lexical Evidence,” Monumenta Serica 32 (1976), pp. 274-301274–301.
{{Senovės Kinijos regionai}}
[[Kategorija:Džou dinastijos karalystės]]