Skalūnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Skalūnai'''  – plonais sluoksneliais, plokštelėmis skylančios [[uoliena|uolienos]]. Skiriamos dvi didelės skalūnų grupės: nuosėdiniai ir kristaliniai (metamorfiniai) skalūnai. </br />

''Nuosėdiniams skalūnams'' priklauso smulkiagrūdės labai plonų sluoksnelių nuosėdinės uolienos (daugiausiai molingos), beveik nepakitusios ar šiek tiek pakitusios dėl [[diagenezė]]s bei menko [[metamorfizmas|metamorfizmo]] ir įgijusios sualūnuotumą. </br> />

''Kristalizuoti skalūnai'' susidaro iš stipriai metamorfizuotų kristalinių uolienų (paraskalūnai) arba magminių uolienų (ortoskalūnai). Jas sudarantys plokšteliniai prizmiški, pailgi [[žėrutis|žėručių]], [[amfibolas|amfibolų]], [[feldšpatas|feldšpatų]] kristalai išsidėstę beveik lygiagrečiose plokštumose (žėručio skalūnai, sericito skalūnai). </br />

Pagal mineralinę sudėtį būna [[chloritas|chlorito]], [[epidotas|epidoto]], [[talkas|talko]], [[olivinas|olivino]], [[granatas|granato]], [[staurolitas|staurolito]], [[kainitas|kainito]] skalūnai; pagal tekstūrines ypatybes  – dėmėtieji, dryžuotieji skalūnai; pagal spalvą  – žalieji, raudonieji, melsvieji. Daugelis yra naudingosios iškasenos: degieji skalūnai ir piroskalūnai (vartojami [[kuras|kurui]], iš jų gaminami [[bitumas]], degiosios dujos), vario skalūnai ([[varis|vario]] ir kitų spalvotų metalų [[rūda]]), [[magnetitas|magnetito]] skalūnai ([[geležies rūda]]), molio skalūnai, filitas (statybinė medžiaga stogams dengti, pastatų sienų apdailai), juodieji [[Uranas (chemija)|urano]] skalūnai ([[urano rūda]]), žėručio skalūnai ([[abrazyvas|abrazyvų]], [[keramika|keramikos]] [[žaliava]]), juodieji skalūnai (dažų žaliava).