Dalida: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
AXRL (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Laisva (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{Cleanup|neenciklopedinis stilius}}
[[Vaizdas:Dalida1954.jpg|thumb|Dalida]]'''Dalida-Iolanda Cristina Gigliotti''' ([[1933]] m. [[sausio 17]] d. – [[1987]] m. [[gegužės 3]] d. [[Egiptas|Egipte]]) – italų kilmės dainininkė, gimusi Egipte, didžiąją gyvenimo dalį praleidusi [[Prancūzija|Prancūzijoje]].
 
== Karjera ==
55-eri jos albumai pripažinti auksiniais ir Dalida buvo pirmoji dainininkė, kurios albumas pripažintas deimantiniu. Ši dainininkė žinoma daugelio žmonių. Populiarumas ją lydėjo 30 metų. Iolanda Gigliotti gimė [[Kairas|Kaire]], italų emigrantų šeimoje. Laimėjusi „Mis [[Mis Egiptas]]“ titulą ir išmėginusi aktorės karjerą vietos kino studijose, mergina išvyko į [[Paryžius|Paryžių]]. Nors iš pradžių jai nesisekė, artistė buvo atkakli – ji išgarsėjo po jaunųjų talentų konkurso, surengto garsiausioje Paryžiaus koncertų salėje – „Olimpijoje“. Čia ji susipažino su žymiausiais to meto muzikos prodiuseriais [[Eddy Barclay|Edžiu Barkliu]] ir Lucienu[[Lucien Morisse|Lučiu Morisu]], kuris netrukus tapo ir jos vyru. Dalidos slapyvardžiu pasivadinusios merginos dainos vis dažniau skambėjo per radijo stotis. [[1956]] m. jos daina „Bambino“ tapo [[šlageris|šlageriu]], o klausytojai mėgo Dalidos balsą. Iki pat mirties [[1987]] m. gegužę (Dalida gyvenimą baigė savižudybe) Dalida liko mėgiama: jos repertuare buvo daugiau nei 1000 dainų, 55-erius kartus jos vardas buvo pirmosiose hitų vietose, jos albumų buvo parduota daugiau nei 120 milijonų, ji pirmoji [[Europa|Europos]] dainininkė, pelniusi auksinį bei deimantinį albumus. Dalida išmanė muzikinių madų tendencijas – jai sekėsi keisti stilių ir išlikti populiariai.
 
Per 30 estradinės veiklos metų dainininkei pavyko nusifilmuoti ir keliose kino juostose. Čia likimas jai nebuvo toks dosnus. “Mano kinematografinė karjera nepaliko jokių malonių prisiminimų, – pripažino ir Dalida. – Antra vertus, pats mano gyvenimas primena kiną.” Vis dėlto paskutinis vaidmuo jai pelnė pripažinimą. [[1986]] m. ji grįžo į gimtąjį [[Egiptas|Egiptą]] ir nusifilmavo „Šeštoje dienoje“. Dainininkė nepabūgo, kad jai reikės vaidinti už save senesnę moterį. Jos aktorinis talentas pagaliau buvo įvertintas.
 
== Asmeninis gyvenimas ==
 
Asmeniniame gyvenime dainininkę persekiojo nelaimės, praradimai ir kartėlio kupini meilės romanai. [[žurnalistas|Žurnalistai]] net sugalvojo Dalidai pravardę – „Nešančioji nelaimes“. Daugelį jos mylėtų [[vyras|vyrų]] anksti pasiglemžė [[mirtis]]. Santuoka su Lucienu iširo dėl romano su [[Lenkija|lenkų]] kilmės dailininku [[Jean Sobieski|Jeanu Sobieskiu]]. Prodiuseris tikėjosi, kad judviejų meilė vėl atgims, tačiau, kai šios viltys žlugo, nusižudė iššokęs pro langą. [[Meilė]] jaunam [[Italija|italų]] kompozitoriui [[Luigi Tenco]] taip pat baigėsi tragiškai: jaunuolis nusižudė viešbučio kambaryje po nesėkmės San Remo[[Sanremas|Sanremo]] dainų festivalyje. Savižudybę pasirinko ir dar vienas Dalidos meilužis [[Richard Chanfray|Richardas Chanfray]] – abejotinos reputacijos magas ir iliuzionistas. Temperamentinga moteris nuolat patirdavo stiprių emocijų proveržius, tačiau kiekvienas naujas meilės romanas baigdavosi depresija ir iš proto varančiu sielvartu. Dalida buvo vieniša – ji jautė, kad likimas nesuteiks jai progos būti laiminga: sukurti šeimą ir susilaukti vaikų.
 
== Mirtis ==
 
[[1987 m.|1987]] m. [[Gegužė|gegužės]] 3 d., pasipuošusi balta [[Šilkas|šilkine]] suknele, ji išgėrė mirtiną raminamųjų dozę ir parašė: „Atleiskite man, bet gyvenimas nebepakeliamas“. Tada atsigulė į lovą, užsidėjo tamsius saulės akinius, išgėrė stiklą [[Viskis|viskio]] ir įsitaisė ypatinga poza – tarsi bandydama sugundyti. Tik šį kartą ne vyrą, o pačią mirtį. Tą, kuri kaip šešėlis ją sekė šitiek metų. „Visiškai nesigailiu, ką padariau. Gailėtis galiu tik to, ko negaliu padaryti ar nepadariau“, – tai ji tikriausiai būtų pakartojusi ir šį paskutinį gyvenimo vakarą. Dėl raminamųjų perdozavimo Dalida mirė. Dainininkė palaidota Paryžiuje, [[Monmartras|Monmartro]] kapinėse (Cimetière de Montmartre). Ant jos kapo pastatyta natūralaus dydžio dainininkės skulptūra.
 
== Italė prancūzų dainininkė ==
 
Jau po Dalidos mirties, [[1988]] m., prancūzų buvo paklausta, kokios asmenybės labiausiai juos paveikė per pastaruosius 20 metų. Dalida atsidūrė antroje vietoje – ji aplenkė ne tik [[Motina Teresė|Motiną Teresę]], bet ir [[Jonas Paulius II|Joną Paulių II]], pralaimėjo vien prezidentui Sh. de Gaulle. [[1997]] m. vienai iš Paryžiaus aikščių buvo suteiktas Dalidos vardas ir [[aikštė]]s centre pastatytas jos biustas. Be jos, tik dar dviem moterims buvo suteikta tokia garbė – Jeanne[[Žana d’Arcd'Ark|Žanai d'Ark]] ir [[Sarah BernardBernhardt|Sarai Bernhardt]]. [[2001]] m. Prancūzija Dalidos atminimą pagerbė išleidusi pašto ženklą su jos atvaizdu.
 
== Šaltiniai ==