Dailė: Skirtumas tarp puslapio versijų

265 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
Atšauktas naudotojo 78.61.104.25 (Aptarimas) darytas keitimas 5007534
(Atšauktas naudotojo 78.61.104.25 (Aptarimas) darytas keitimas 5007534)
[[Vaizdas:Impressionism renoir.jpg|thumb]]
 
'''Dailė''' – [[menas|meno]] rūšis, skirstoma į vaizduojamąją ([[tapyba]], [[grafika]] ir [[skulptūra]]) ir taikomąją – dekoratyvinę ([[keramika]], tekstilė, oda, amatai, tįrf`aliaudiesliaudies meistrų dirbiniai ir kt.). Skirtingai nuo kitų meno rūšių ([[Muzika|muzikos]], [[Teatras|teatro]], [[Literatūra|literatūros]], [[Kinas|kino]]) dailės kūriniai paprastai turi materialią – tūrinę formą. Tačiau XX a. atsiranda ir naujosios dailės formos, kurias galima apibrėžti kaip balansavimą ant meno ir nemeno ribos ir kurioms būdinga idėjų išraiška (akcijos, performansai). Terminas „dailė“ darosi per siauras apibrėžti gausius šiuolaikinio meno reiškinius ir dėl to daug kur jis pakeičiamas platesne „[[Vaizduojamasis menas|vaizduojamojo meno]]“ savoka.tai netik ipatybe ir svajone
 
Dailė atsirado seniai, dar priešistoriniais laikais. Seniausieji dailės dirbiniai yra datuojami maždaug 40 000 m. pr. m. e. Nuo seniausiųjų laikų iki pat XIX a. pagrindine dailės šaka buvo laikoma [[architektūra]], visos kitos dailės šakos ([[tapyba]], [[skulptūra]], taikomoji – dekoratyvinė) ją tik papildė. Architektūriniai stiliai, savo ruožtu, darė įtaką kitoms dailės šakoms. Padėtis pasikeitė XIX a., kai [[architektūra|architektūroje]] nebuvo sukuriama nieko nauja (iki [[dangoraižis|dangoraižių]] atsiradimo), o tik kartojami ir varijuojami senieji stiliai ([[neobarokas]], [[neogotika]] ir kt.), šiuo laikotarpiu pirmaujančia dailės šaka tampa [[tapyba]].
 
Taip pat dailė gali būti skirstoma pagal profesionalumą:
* [[Tautodailė]] – savamokslių vietinių liaudies meistrų kuriami dirbiniai, glaudžiai susiję su liaudies pasaulėjauta, buitimi, papročiais, apeigomis.
*
* [[Profesionalioji dailė]] – profesionalių amatininkų ir menininkų kuriami dailės kūriniai.
 
 
=== [[Tapyba]] ===
''[[Tapyba]]'' – vaizduojamosios dailės šaka, kurioje meninis vaizdas kuriamas [[spalva]] ir koloritu – meninės išraiškos priemonėmis. [[Koloritas]] ({{la|color}} 'spalva') – tapybos kūrinyje vyraujančių spalvų derinys. Gali būti šiltas arba šaltas, šviesus, tamsus ir kt. Svarbiausia išraiškos priemonė ž]dyrayra spalva – ji atlieka vaizduojamąją ekspresinę ir dekoratyvinę funkcijas. Kitos tapybos kūriniui naudojamos meninės išraiškos priemonės: ž]šešėliavimas, potėpis, faktūra. ''Potėpis'' – dažų pėdsakas ant paveikslo paviršiaus. ''Faktūra'' – dailės kūrinio paviršius.
[[Vaizdas:Cochereau Nudo in atelier.jpg|thumb|right|200px|Modelis ir tapytojas atelje]]
Pagal medžiagas ir tapymo būdą skiriama tapybos technika: ''[[akvarelė]]'' (tapoma akvareliniais dažais, teptukais ant akvarelinio popieriaus), aliejinė tapyba (ant drobės arba lentos tapoma [[aliejiniai dažai|aliejiniais dažais]]), [[guašas]], [[pastelė]], [[tempera]] (tapoma ant gruntuotų lentų, popieriaus, [[drobė]]s, sienos).
* ''Molbertinė tapyba'' – tai palyginti nedidelio formato paveikslai, kitaip sakant, tai visa, kas nutapyta ant molbertų. [[Miniatiūra]] – itin mažo formato tapytas paveikslas. Gali būti tapoma akvarele, tempera, laku ant popieriaus, drobės, medžio, metalo, [[porcelianas|porceliano]], kaulo.
* ''Monumentalioji tapyba'' – tai darbai, susiję su architektūra. Monumentaliajai tapybai priskiriama [[freska]], [[mozaika]] ir [[vitražas]]:
** [[Freska]] ({{it|(pittura a)fresco}} '(tapymas) ant šviežio (tinko)') – sienų tapybos technika: tapoma zztįrftįrfant drėgno [[tinkas|tinko]] dažais, praskiestais vandenatspariaisvandeniu, atspariais kalkių poveikiui<ref>Valerija Vaitkevičiūtė. Tarptautinių žodžių žodynas, I tomas, Vilnius, 1999, 387 psl.</ref> (mineralinės kilmės dažais).
** [[Mozaika]] ({{la|Musaicum}} 'kas skirta mūzoms'; ({{it|mosaico (quadro)}} 'margas paveikslas') – dekoratyvinių paveikslų ir vaizdų iš smulkių spalvotų akmenėlių, marmuro, [[stiklas|stiklo]], keramikos, [[mediena|medžio]], metalo gabaliukų, išdėstytų ant tam tikro pagrindo ir suvirintų skiediniu, kaip sienų, skliautų, grindų, meno dirbinių puošmena<ref>Valerija Vaitkevičiūtė. Tarptautinių žodžių žodynas, II tomas, Vilnius, 1999, 155 psl.</ref>.
** [[Vitražas]] ({{fr|vitrage}}, iš {{la|vitrum}} 'stiklas') – spalvoti lango stiklai, sujungti [[švinas|švino]] rėmeliais, sukomponuoti figūromis arba ornamentais<ref>Valerija Vaitkevičiūtė. Ten pat. 658 psl.</ref>. Vitražas – monumentaliosios dekoratyvinės tapybos rūšis, kuriam sukurti yra panaudoti spalvoto stiklo dalys. Vitražas suklestėjo jau [[Gotikinė architektūra|gotikinėje architektūroje]], kai [[bažnyčia|bažnyčių]] langai pradėti stiklinti spalvotu stiklu. Patys seniausi ir gražiausi vitražai yra XII–XIII a. Prancūzijoje, Šartro miesto katedroje.
48

pakeitimai