Thomas Hardy: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 31:
|vikiteka=Category:Thomas Hardy
}}
'''Tomas Hardis''' ({{en|Thomas Hardy}}, g. 1840 m. birželio 2 d. Aukštutinio Bokhemptono km., [[Dorsetas|Dorsete]] − m. 1928 m. sausio 11 d. Dorčesteryje) – Anglijos rašytojas-prozininkas, poetas, dramaturgas. Garsiausiu jo kūriniu įvardijamas 1891 m.
== Biografija ==
Tomas Hardis gimė 1840 m. birželio 2 d. Aukštutinio Bokhemptono kaime, [[Dorsetas|Dorseto grafystėje]]. Jo tėvas Tomas buvo neturtingas kaimo statybininkas, mokė sūnų smuikuoti. Motina Džemaima skatino domėjimąsi knygomis. Tomas Hardis mokėsi [[Dorčesters|Dorčesteryje]]. Būdamas tik šešiolikos, padėjo tėvui restauruoti Vudsfordo pilį. Savininkas buvo sužavėtas jaunojo Hardžio darbu, jis tapo vietos architekto Džono Hikso mokiniu. Būdamas 22 metų T. Hardis persikėlė į [[Londonas|Londoną]], kur dirbo su garsiu architektu Artūru Blomfildu ({{en|Arthur Blomfield}}), laisvalaikiu intensyviai skaitė knygas. Gyvenant Londone susvyravo T. Hardžio tikėjimas Dievu ir jis metė buvusius tikslus tapti dvasininku. 1867 m. T. Hardis grįžo į Dorčesterį, ieškojo architekto darbų ir pradėjo rašyti pirmąjį savo romaną „Vargšas ir panelė“. Šis kūrinys buvo atmestas leidyklų. Recenzentas, rašytojas Dž. Mereditas patarė jaunajam kūrėjui mokytis iš O. Balzako ir V. Tekerėjaus romanų, kaip kurti intrigą, rinktis išraiškos formą. 1870 m. T. Hardis išvyko organizuoti bažnyčios restauracijos į Kornvalį, kur sutiko savo būsimą žmoną Emą Giford ({{en|Emma Gifford}}).
1869 m. T. Hardis užbaigė romaną „Baisūs vaistai“ su imantriu siužetu ir provokuojančiu
== Kūryba ==
Tomo Hardžio garsiausiu ir geriausiu kūriniu vertinamas ne vieną kartą vėliau ekranizuotas romanas „[[Tesė d'Erbervilių giminės]]“ (''Tess Of The D'Urbervilles'', 1891 m. publikuotas laikraštyje, 1892 m. išleistas knyga). Po šio romano ir „Džudo Nepastebimojo“ išleidimo 1895 m. rašytojas sulaukė kritikos ir dalies skaitytojų neigiamos reakcijos. Buvo kaltinamas pesimizmu ir amoralumu. Rašytojas metė prozos rašymą ir vėliau kūrė eiles. T. Hardis poeziją laikė pranašesne literatūros forma už prozą ir kūrė eilėraščius iki gyvenimo pabaigos, tačiau vėlesni kritikai ir skaitytojai reikšmingiausia jo kūrybos dalimi pripažino romanus. Geriausiuose T. Hardžio romanuose vaizduojamas jam gerai pažįstamas pietvakarių Anglijos kaimo žmonių gyvenimas, buitis. Jo knygose veiksmas vyksta paties rašytojo pramanytoje „Vesekso“ grafystėje, daug dėmesio skiriama gyvenimo kelio pasirinkimo, meilės, mirties temoms. T. Hardis yra parašęs daugiau nei 900 eilėraščių, 40 apsakymų. T. Hardis kūrė apsakymus ir dramas, bet šiuose žanruose niekuomet nebuvo vertintas taip aukštai, kaip romanistas ir poetas. Jo apsakymai buvo publikuoti rinkinyje „Vesekso istorijos“ (1888) ir kitur. Didelę rašytojo laiko dalį užėmė poetinė drama „Monarchai“ (''The Dynasts''), publikuota trim tomais (1904, 1906 ir 1908 m.). 1923 m. parašyta poetinė drama „Garsioji Kornvalio karalienės tragedija“ (''The Famous Tragedy of the Queen of Cornwal'').
Gyvenimo pabaigoje T. Hardis buvo vienu gerbiamiausių Anglijos literatų, apdovanotas Nuopelnų ordinu, jį garbės laipsniais įvertino Oksfordo ir Kembridžo universitetai, aukso medaliu apdovanojo Karališkoji literatūros draugija.
|