|
== Istorija ==
{{main|Žemutinių provincijų istorija|Belgijos istorija}}
U WOT M8
100-44 m. pr. m. e. dabartinės Belgijos teritorijoje buvo [[Romos imperija|Romos imperijos]] [[Belgijos Galija|Belgijos Galijos]] ({{lot|Galia Belgae}}) provincija, kurioje gyveno [[keltai|keltų]] gentys [[belgai (keltai)|belgai]] ir [[germanai|germanų]] gentys [[frankai]]. Nuo IV a. riba tarp šių dviejų genčių tapo riba tarp [[valonai|valonų]] ir [[flamandai|flamandų]]. Belgijos teritorijoje V a. konsolidavosi [[Frankų valstybė]], ir iš čia [[Chlodvigas]] pradėjo užkariavimus Europoje. 751 m. Frankų karalystėje [[Merovingai|Merovingus]] pakeitus [[Karolingai|Karolingams]], teritorija tapo [[Karolio Didžiojo imperija|Karlo Didžiojo imperijos]] dalimi.
Po [[Verdeno sutartis|Verdeno sutarties]] 843 m. Belgijos teritorija buvo padalinta tarp [[Vakarų Frankų karalystė|Vakarų Frankų]] ir [[Vidurio Frankų karalystė|Vidurio Frankų]] karalysčių. 855–959 m. didžioji jos dalis priklausė [[Lotaringijos karalystė|Lotaringijos karalystei]], o šiai suskilus – [[Žemutinė Lotaringija|Žemutinei Lotaringijai]]. Progresuojant feodaliniam susiskaldymui, [[XI amžius|XI]]-[[XIV amžius|XIV]] a. Belgijos teritorijoje čia susikūrė daug feodalinių valstybėlių. Tarp jų didžiausios buvo [[Brabanto kunigaikštystė|Brabanto]], [[Limburgo kunigaikštystė|Limburgo]] ir [[Liuksemburgo kunigaikštystė|Liuksemburgo]] hercogystės, [[Flandrijos grafystė|Flandrijos]], [[Heno grafystė|Heno]] ir [[Namiūro grafystė|Namiūro]] grafystės, [[Lježo vyskupija]].
[[Vaizdas:Karte Haus Burgund 4 EN.png|thumb|150px|left|Burgundijos imperija XIV–XV a.]]
Nuo [[XIV a.]] vidurio dinastinių ryšių dėka vietos valstybėles kartu su valstybėlėmis dabartinių Nyderlandų ir Liuksemburgo teritorijose palaipsniui suvienijo [[Burgundijos kunigaikštystė]]: taip susikūrė [[Burgundijos Nyderlandai]]. Po 1477 m. šios kunigaikštystės perėjo [[Habsburgų dinastija]]i: čia susikūrė [[Habsburgų Nyderlandai]]. 1556 m. Habsburgų imperatoriui Karoliui V padalinus visas Habsburgų valdas, Belgijos teritorija perėjo Ispanijos atšakai. Po [[Nyderlandų revoliucija|Nyderlandų revoliucijos]] 1581 m. šiaurinės provincijos atsiskyrė ir suformavo Nyderlandų valstybę, tačiau dabartinės Belgijos ir Liuksemburgo teritorijas liko valdyti Ispanijos Habsburgai. Ši valda buvo žinoma kaip [[Ispanijos Nyderlandai]] ar Pietiniai Nyderlandai. [[1713]] m. pagal Utrechto sutartį Belgijos teritorija atiteko Austrijos Habsburgams ir tapo žinoma kaip [[Austrijos Nyderlandai]]; [[1795]] m. ją okupavo ir aneksavo [[Prancūzijos imperija|Prancūzija]], o [[1815]] m. pagal Vienos kongresą atiteko Nyderlandams: sukurta [[Jungtinė Nyderlandų Karalystė]].
[[Vaizdas:Wappers - Episodes from September Days 1830 on the Place de l’Hôtel de Ville in Brussels.JPG|thumb|200px|right|Epizodas iš Belgijos revoliucijos 1830 m.]]
[[1830]] m. [[spalio 4]] d. Belgija tapo nepriklausoma karalyste, ir 1831 m. į sostą žengė pirmasis istorijoje nepriklausomos Belgijos karaliaus [[Leopoldas I Belgas|Leopoldas I]]. Šis įvykis iki dabar pripažįstamas kaip nacionalinė šventė. XIX a. Belgija tapo kolonijine valstybe ir kurį laiką turėjo savo kolonijų Afrikoje: [[Laisvoji Kongo valstybė|Laisvąjį Kongą]] ir [[Belgijos Kongas|Belgijos Kongą]]. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui [[1914]] m. į Belgiją įsiveržė [[Vokietija]], bet prasidėjo karaliaus [[Albertas I Belgas|Alberto I]] vadovaujamas rezistencinis judėjimas. [[1919]] m. pagal Versalio sutartį Belgijai atiteko Malmedi, Eupeno ir kt. teritorijos. Per Antrąjį pasaulinį karą 1940–1944 m. Belgija vėl buvo okupuota [[Trečiasis reichas|Vokietijos]]. Karalius [[Leopoldas III Belgas|Leopoldas III]] (valdė 1934–1951 m.), pasirašė kapituliacijos aktą prieš nacistinę Vokietiją, buvo jos karo belaisvis. Vokietijai pralaimėjus karą, 1944 m. paliko šalį.
1950 m. Leopoldui III grįžus, tai sukėlė didžiulį gyventojų pasipiktinimą. Karalius buvo priverstas atsisakyti sosto sūnaus [[Boduenas|Bodueno]] labui. Boduenas valdė iki 1993 m., tačiau neturėjo vaikų. Jam mirus, sostą paveldėjo jo jaunesnysis brolis [[Albertas II]], dabartinis Belgijos karalius.
| 