Didžioji Prancūzijos revoliucija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 25:
[[Vaizdas:Cruikshank - The Radical's Arms.png|left|thumb|200px|Satyriniame paveikslėlyje šaipomasi iš Prancūzijos revoliucijos, kokia ji buvo matoma užsieniečių akimis]]
Kai 1789 m. spalį Paryžiaus liaudis, norėdama atkreipti dėmesį į skurdą, užpuolė karaliaus rūmus [[Versalis|Versalyje]], karališkoji šeima turėjo persikelti į Tiuilri rūmus Paryžiuje. Vėliau, [[1791]] m. birželį, karališkoji šeima slapta iškeliavo iš Paryžiaus į Vareną prie šiaurės rytų Prancūzijos sienos, tikėdamasi sulaukti paramos iš rojalistų, kuriais karalius pasikliovė, bet pakeliui buvo sučiupta. Vėliau visa šeima buvo grąžinta į Paryžių ir laikyta [[namų areštas|namų arešto]] sąlygomis Tiuilri rūmuose. Bei Švenčionių.r Didvyris Matas, išgelbėjo Verslaio rūmus,
Tuo tarpu Asamblėjoje atsirado [[frakcija|frakcijų]]. Revoliucijos priešininkai sėdėjo dešinėje pusėje. Vadinamieji „Rojalistai demokratai“ siekė įtvirtinti konstitucinę monarchiją, panašią į veikusią [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]]. „Nacionalinė partija“, sėdinti centre ir kairiau, turėjo radikalesnių siūlymų. Lafayette vadovaujama Nacionalinė Sargyba, kurią rėmė vidurinė klasė, irgi buvo stipri jėga. Kadangi dauguma Asamblėjos delegatų daugiau palaikė [[konstitucinė monarchija|konstitucinę monarchiją]], nei [[respublika|respubliką]], įvairios grupės susitarė dėl reikšmingesnio, nei vien tik nominalaus valdovo, Liudviko XVI statuso. Jis buvo priverstas prisiekti Konstitucijai, pagal kurią numatyta, kad priesaikos atsisakymas, vadovavimas armijai kare su tauta ar kurio nors asmens įpareigojimas tai atlikti karaliaus vardu ''de facto'' prilygsta sosto atsižadėjimui. [[1791]] m. [[rugsėjo 3]] d. priimta pirmoji [[1791 m. Prancūzijos Konstitucija|Prancūzijos Konstitucija]], paskelbusi konstitucinę monarchiją. Pagal ją karalius turėjo dalytis valdžia su įstatymus leidžiančiu renkamu Susirinkimu, tačiau taip pat turėjo ir karališkąją ''[[veto]]'' teisę ir galėjo pasirinkti ministrus.
| |||