Elijas Ben Saliamonas Zalmanas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Gaonas kovojo prieš chasidizmą kaip prieš pavojų tradiciniam judaizmui ir paskelbė keletui chasidistų ekskomunikacijos nuosprendžius. Vilniaus Gaono asmenybė buvo visiška priešingybė chasidiškamjam gyvenimo būdui ir charakteriui: Elijahu buvo griežčiausias ir rūsčiausias asketas, neįtikėtinai daug iš savęs reikalaujantis atsiskyrėlis, dieną naktį studijuojantis Torą, savaime aišku negalėjo suprasti chasidiškojo gyvenimo džiaugsmo. Pagrindiniai chasidizmo bruožai: panteizmas, leidimas studijuoti Kabalą tiems, kurie neturėjo teisės jos studijuoti (t. y., neturintiems 40 metų, neišstudijavusiems Talmudo ir kodeksų), pijjutim – religinių himnų išmetimas iš liturgijos. Chasidai leido sau ne tik vartoti alkoholį, bet ir piktnaudžiauti juo, kaip ir rūkymu bei seksualiniais santykiais. Maldų metu, patekę į ekstazinį transą, jie šokdavo ir pan. Liūdnam ir santūriam tradiciniam pamaldumui buvo svetima džiaugsmingai ir linksmai garbinti Dievą – isavisa tai buvo laikoma grėsme tradiciniam judaizmui. Nemažiau Elijahu piktino ir cadikų tarpininkavimas tarp Dievo ir žmogaus, bei Toros studijų iškeitimas į maldą ir kitas knygas. 1777 metais, Vilniuje įvyko pirmoji ''Mitnagdim'' ekskomunikacija prieš chasidizmą. To pasekoje, žinia buvo perduodama visoms didžiosioms žydų bendruomenėms, kurioje buvo raginama atitinkamai elgtis su chasidizmo judėjimu – taip kaip tai buvo daroma Vilniuje, bei stebėti chasidizmo šalininkus tol, kol šie galutinai išsižadės savo įsitikinimų. Šio laiško pagalba ''cherem'' (ekskomunikacijos uždraudimas) buvo sėkmingai toliau vykdomas prieš chasidizmo judėjimą. 1781, vadovaujant Shneur Zalman iš Liadžio chasidizmo judėjimas vėl atnaujino savo veiklą. Elijahu ekskomunikavo juos dar kartą, pareikšdamas, jog jie yra eritikai. Elijahu taip pat apkaltino Shneur Zalman ir jo pasekėjus tikėjimu į panteizmą, o tai judaizme buvo laikoma erezija.