Goesai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kuršo atšakos pradininku apie 1540 m. laikomas '''Eberhard fon Goes''' (sutuoktinė Elisabeth fon Doenhoff). Goesai valdė dvarus vakariniame Kurše, atliko tarnybą [[Kuršo hercogystė|Kuršo ir Žiemgalos]] kunigaikščio dvare. Iš Kuršo aštakos 1672 m. susiformavo [[Švedija|Švedijos]] atšaka (Nr. 812), o apie 1800 m. ir Lietuvos. Pradininku laikomas '''Evaldas fon Goesas''' (gimęs 1766 m.), 4 kartos Eberhardo palikuonis, vedęs lietuvių bajoraitę Marijoną Daunoravičiūtę iš Pociūnų akalicos. Jie susilaukė vaikų Jono Martyno (1800), Baltramiejaus (1802), Ferdinando Teofiliaus (1804) ir Juozapo Nikodemo (1805). Jo tėvas Hermanas (mirė [[1766 m.|1766 m.]]) buvo Did. Svirkalės dvaro (Latvija) ir Juodiškių kaimo (Lietuva) valdytojas. Pagal oficialius to meto dokumentus Lietuvos Goesai buvo priskirti Kuršo kilmingųjų luomui, jos žymiausiai atstovais Lietuvoje laikomi Evaldo sūnus [[Juozapas Nikodemas von Goesas|Juozapas Nikodemas fon Goesas]] (1805–1877) ir anūkas [[Stanislovas Goesas|Stanislovas fon Goesas]] (1844–1916). Lietuvoje gyveno ir valdė nuosavybę [[Pociūnai (Pakruojis)|Pociūnuose]] (Pakruojo r.) (28 ha), [[Joniškis|Joniškyje]] (58,5 ha), [[Medvilionių dvaras|Madvilionyse]] (94 ha).<ref>Loreta RIPSKYTĖ, Medvilionių Goesai – europinio lygio elito giminės atstovai, Sidabrė, 2016 m. sausio 27 d., p. 4, 2016 m. sausio 30 d., p. 5, 7</ref><ref>Girininkienė V., ''Medvilionių dvaras: griauti ar išsaugoti'', Literatūra ir menas, 2016-02-12, p. 29–31.</ref><ref>Christoph von Grawrock-Goes / Von Goesai : giminės istorijos puslapiai // Žiemgala. - 2003 , Nr. 1 , p.48 - 49.</ref> Lietuvoje dar liko palikuonių Goesų pavarde<ref>http://skrastas.lt/?data=2012-04-27&rub=1144745056&id=1335441110</ref>.