Joniškio Aušros gimnazija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 23:
Joniškio „Aušros“ gimnazija savo gimtadieniu laiko [[1919]] m. [[rugsėjo 1]] d.
Mintis įkurti valdišką mokyklą kilo 1845 m. Tuo klausimu Joniškio miesto bajorai (vadovaujami Karolio Čižo) ir žemdirbiai (vadovaujami Juozapo Bagdonavičiaus) siuntė raštą Vilniaus generalgubernatoriui ir Rusijos imperijos Vyriausybės Senatui. 1908–1909 m. joniškiečiai pradėjo rūpintis keturklasės vyrų progimnazijos įkūrimu. Mokyklos steigimo komisija buvo sudaryta 1909 m. spalio 11 d. Į ją įėjo Liudas Vaineikis, kunigas Mickevičius, vaistininkas Stasys Slabokas, viršaitis Rimdžius ir valsčiaus mokyklos mokytojas S. Dragūnas. 1910 m. rudenį gautas leidimas mokykla atidaryti, tačiau pareikšta, kad mokyklos reikalui pinigų neturinti ir mokyklai namus gyventojai turį pasistatyti patys. Sklypą (2,2 dešimtinės) šios (dabartinės) mokyklos statybai apie 1910 m. dovanojo [[Stanislovas von Goesas|Stanislovas Goesas]], buvo renkamos lėšos (po 20 kapeikų nuo dešimtinės) jos statybai, tačiau visus planus sujaukė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas, surinktos lėšos mokyklos statybai prapuolė. Dabartiniai gimnazijos rūmai dovanotame sklype iškilo ir iškilmingai buvę atidaryti 1933 m.
1919–[[1920]] m. veikė trys klasės, jas lankė 88 mokiniai, kuriuos mokė 6 mokytojai. Pirmasis mokyklos direktorius Balys Žygelis daug prisidėjo prie pačios mokyklos atidarymo. Mokykloje dirbo pažangių požiūrių žmogus M. Rutkus, gamtos ir fizikos mokė A. Glebavičiūtė-Prielgauskienė, rankų darbų mergaites mokė Z. Rutkutė-Čepaitienė. Nuo [[1924]] m. rudens iki [[1932]] m., padidėjus mokinių skaičiui (jis svyravo nuo 161 iki 214), keturklasėje progimnazijoje nuolat būdavo šešios klasės. Mokymo sąlygos pagerėjo [[1932]] m., kai mokykla persikėlė į naujus rūmus.
| |||