Koriakų apygarda: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: {{inuse}} '''Koriakų apygarda''' ({{ru|Корякский округ}}, koriak. ''Чав’чываокруг'') arba '''''Koriakija''''' ({{ru|Корякия...
 
n.
Eilutė 1:
{{Administracinis vienetas
{{inuse}}
| pavadinimas ={{PAGENAME}}
'''Koriakų apygarda''' ({{ru|Корякский округ}}, [[koriakų kalba|koriak.]] ''Чав’чываокруг'') arba '''''Koriakija''''' ({{ru|Корякия}}) - speciali teritorija Rusijos rytuose, Kamčiatkos krašto šiaurėje, tarp Ochotsko ir Beringo jūrų. Administracinis centras - Palana.
| origpavadin = ''Корякский округ''<br>''Чав’чываокруг''
| herbas = Coat of Arms of Koryakia district (Kamchatka oblast).png
| vėliava = Flag of Koryakia.svg
| žemėlapis = Koryak Okrug.png
| plotis = 240
| UTC=+12 |UTCv=
| valstybė = Rusija
| valstRegionoVardas = Kraštas | valstRegionas = Kamčiatkos kraštas
| admCentras = Palana
| admVienetoVardas = Rajonų skaičius | admVienetoKiekis =4
| įkurtas = 1930 m.
| vadovotitulas = |vadovas =
| gyventojumetai = 2014 |gyventoju = 17581
| plotas =292600
| kalbos= rusų, [[koriakų kalba|koriakų]]
| tinklalapis =
| vikiteka = Category:Koryakia
}}
'''Koriakų apygarda''' ({{ru|Корякский округ}}, [[koriakų kalba|koriak.]] ''Чав’чываокруг'') arba '''''Koriakija''''' ({{ru|Корякия}}) - – speciali teritorija [[Rusija|Rusijos]] rytuose, [[Kamčiatkos kraštas|Kamčiatkos krašto]] šiaurėje, tarp [[Ochotsko jūra|Ochotsko]] ir [[Beringo jūra|Beringo]] jūrų. Administracinis centras – - [[Palana]].
 
== Geografija ==
Apygarda išsidėsčiusi [[Kamčiatkos pusiasalis|Kamčiatkos pusiasalio]] šiaurėje bei gretimai esančioje žemyno dalyje. Be to, Koriakų apygardai priklauso [[Karagos sala]]. Paviršius kalnuotas: šiaurės rytuose stūkso [[Koriakų kalnynas|Koriakų kalnyno]] dalis (aukštis iki 2562  m, Ledianajos kalnas), šiaurėje – - [[Penžinos kalnagūbris]], skiriantis pelkėtus Penžinos ir Parapolio slėnius, pietuose – - [[Vidurinis kalnagūbris|Vidurinio kalnagūbrio]] šiaurinė dalis. Krantai šiaurės rytuose vingiuoti, kiti - – mažai vingiuoti, žemi. Didžiausios įlankos: [[Penžinos įlanka|Penžinos]], [[Oliutorkos įlanka|Oliutorkos]], [[Korfo įlanka|Korfo]]. Ilgiausia upė – [[Penžina]].
 
[[Klimatas]] subarktinis. Sausio vidutinė temperatūra nuo -24  °C iki -26  °C, liepos + 10-14 10–14 °C. Per metus iškrinta 300–700  mm kritulių. Visoje teritorijoje paplitęs [[daugiametis įšalas. Ilgiausia upė - Penžina]]. Būdingi [[tundra|tundros]] ir miškatundrės[[miškatundrė]]s kraštovaizdžiai, auga [[žemoji pušis|žemaūgės pušys]], [[alksnis|alksniai]], [[beržas|beržai]], [[maumedis|maumedžiai]]. Įsteigtas Koriakų gamtos draustinis.
 
<gallery>
Пахачи сопка Дунькин Пуп.jpg|Pachači kaimas Oliutorių rajone
Пенжинская губа.JPG|Penžinos įlanka
Nachikinskiy 2003 Maar.jpg|Ežeras Načikino ugnikalnio krateryje
</gallery>
 
== Ūkis ==
Svarbiausios ūkio šakos – - [[žvejyba]] (daugiausia silkės[[silkė]]s, [[keta (žuvis)|ketos]], [[kuprės]], [[navagos]]) bei žuvų apdorojimas ir konservavimas. Krašte kasamos tauriųjų metalų rūdos, [[akmens anglys]]. Be to, užsiimama žvėrininkystėžvėrininkyste (daugiausia [[sabalas|sabalų]], [[lapė|lapių]], [[šermuonėlis|šermuonėlių]]), [[elnininkystė|elnininkyste]], medžiokle ([[ruoniai|ruonių]], [[jūrų vėplys|jūrų vėplių]], [[banginiai|banginių]]). Laivuojama Penžinos upė.
 
== Gyventojai ==
Koriakijos tautinė sudėtis (2010  m.):
*rusai -[[rusai]] – 46,2 %
*koriakai -[[koriakai]] – 30,3 %
*čiukčiai -[[čiukčiai]] – 7,1 %
*itelmenai -[[itelmenai]] – 5,1 %
*evenai -[[evenai]] – 4,0 %
*ukrainiečiai -[[ukrainiečiai]] – 2,5 %.
 
Gyventojų skaičius ženkliai mažėja: 39,3 tūkst. (1989 m.), 26,6 (2000 m.), 17,5 (2014 m.).
 
== Administracinis suskirstymas ==
Koriakų apygarda padalinta į 4 rajonus ir vieną miesto apygardą:
* Palana (miesto apygarda)
* [[Karagos rajonas]] (centras – Osora)
* [[Oliutorių rajonas]] (centras – Tiličikis)
* [[Penžinos rajonas]] (centras – Kamenskojė)
* [[Tigilio rajonas]] (centras – Tigilis)
 
== Istorija ==
 
Koriakų žemes [[XVII a.]] pasiekė [[Rusijos Tolimieji Rytai|Tolimuosius Rytus]] pradėję kolonizuoti rusai. Jos aprašytos [[Semionas Dežniovas|Semiono Dežniovo]] (XVII a. vid.) ir vėlesnių žygių, rengtų daugiausia iš [[Anadyris (miestas)|Anadyrio]] tvirtovės (įkurtos [[1648]] m.). Bandymai primesti natūrinį mokestį jasaką sukėlė ginkluotą koriakų pasipriešinimą. XVIII–XIX a. koriakai vykdė prekybą su Koriakijoje įsikūrusiais rusais, o XIX a. pab.–XX a. pr. – su amerikiečiais. 1918–1922 m. kraštą valdė [[baltagvardiečiai]], nuo 1923 m. – [[bolševikai]].
 
[[1930]] m. Kamčiatkos srityje įkurta Koriakų nacionalinė apygarda. 1991 m. Koriakija pasiskelbė suvereni, o 1992 m. pasirašė sutartį dėl priklausymo Rusijos Federacijai (tapo Koriakų autonomine apygarda).<ref>{{VLE|X}}</ref> 2007 m., po referendumo (2005 m.), Koriakų autonominė apygarda sujungta su naujai sudarytu Kamčiatkos kraštu (vietoje Kamčiatkos srities). Dabar Koriakų apygarda yra speciali teritorija Kamčiatkos krašto sudėtyje.
 
== Šaltiniai ==
ISTORIJA. Koriakų gyvenvietes XVII a. aptiko Tol. Rytus pradėję kolonizuoti rusai. Žinių apie šią tautelę surinkta XVII a. viduryje per S. Dežniovo, vėliau - per kitas ekspedicijas, rengtas daugiausia iš Anadyrio tvirtovės (įkurtas 1648 m.). Bandymai primesti koriakams natūrinį mokestį Tjasaką sukėlė ginki, pasipriešinimą. XVIII -XIX a. koriakai (1897 jų buvo 7335 m.) prekiavo su rusais, įkūrusiais jų gyv. žemėse savo gyvenviečių, XIX a. pab.- XX a. pr. - su amerikiečiais. 1918-1922 regioną valdė baltagvardiečiai, nuo 1923 - bolševikai, kurie 1930 sukūrė A (priklausė Kamčiatkos sričiai). 1991 A pasiskelbė suvereni, 1992 pasirašė sutartį dėl priklausymo RF (tapo jos subjektu).
{{inuseišn}}