|
}}
'''Insbrukas''' – miestas vakarinėje [[Austrija|Austrijoje]], prie [[Inas|Ino]] upės, [[Alpės|Alpių]] slėnyje; [[Tirolio žemė]]s sostinė. Didelis transporto centras. Yra tarptautinis [[Insbruko oro uostas|oro uostas]], labai gerai išvystyta miesto [[tramvajus|tramvajų]] sistema, į pietus nuo Insbruko [[Italija|Italijos]] kryptimi eina A13 kelias ([[Brenerio autostrada]]). Mieste išvystyta tekstilės, metalo, chemijos, vaistų, elektronikos ir elektrotechnikos, statybinių medžiagų, maisto pramonė. Dailės amatų tradicijos (mozaikos, stiklo, metalo gaminiai, kiti suvenyrai). Mieste yra olimpinis stadionas ([[1964]] m.). Insbrukas – turizmo ir [[žiemos centras|žiemos sporto]] centras. [[1669]] m. įkurtas Insbruko universitetas. Veikia Tirolio žemės, Tirolio liaudies meno, Alpių muziejai, zoologijos ir botanikos sodai. Kasmet organizuojami muzikos festivaliai, turizmo, žemės ūkio mugės.
== Istorija ==
[[Antika|Antikos]] laikais dabartinio miesto priemiestyje buvo romėnų ''Veldidena'' gyvenvietė. Insbrukas pirmą kartą paminėtas [[1180]] m. kaip Bavarijos grafų prekybos vieta. Dėl patogios geografinės padėties ir kelių sankirtos, greitai augo. [[1239]] m. gavo miesto teises. [[1363]] m. atiteko [[Habsburgų dinastija|Habsburgams]]. Nuo [[1420]] m. Tirolio sostinė. [[1669]] m. [[Imperatorius Leopoldas I|Leopoldas I]] įkūrė Insbruko universitetą. XIX a. pr. miestą trumpam valdė [[Bavarija]]. Miesto ūkio plėtra ypač paspartėjo XIX a. viduryje nutiesus geležinkelį. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Insbruke 10 metų veikė [[Prancūzija|Prancūzijos]] okupacinės kariuomenės pagrindinis štabas.
=== Pavadinimo kilmė ===
Miestas išsidėstęs prie [[Inas|Ino]] upės ({{de|Inn}}), tad jo pavadinimas reiškia „tiltas per Iną“ ({{de|Brücke}} – tiltas).
== Architektūra ==
X a. pilis (XVI a. perstatyta renesanso stiliumi), XIV a. vidurio miesto rotušė su bokštu. Daug bažnyčių, tarp kurių XII a. šv. Jokūbo, gotikos ir renesanso stiliaus Rūmų bažnyčia, Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos, šv. Jono Nepomuko bažnyčia. Keli rūmai: ''Hofburg'' (XIV–XVIII a.), ''Neuhof'' (XV a.), ''Sarntheim'' (XVII a.), ''Tannenberg'' (XVIII a. pr.) rūmai. Insbrukas labai nukentėjo nuo bombardavimų per Antrąjį pasaulinį karą, vėliau buvo atstatytas. [[1973]] m. pastatyti Kongresų rūmai.{{šaltinis|{{VLE|VIII|144||Innsbruck (Insbrukas)}}}}
== Sportas ==
Mieste [[1964]] m. vyko [[IX žiemos olimpinės žaidynės]], [[1976]] m. – [[XII žiemos olimpinės žaidynės]], čia [[2008]] m. vyko [[XIII Europos futbolo čempionatas]].
Geriausia miesto futbolo komanda – [[FC Wacker Innsbruck]].
Mieste [[2012]] m. rengiamos pirmosios [[jaunimo olimpinės žaidynės]].
== Lietuviai ==
XX a. ketvirtame dešimtmetyje Insbruko universitete teologiją studijavo daug lietuvių kunigų (B. Andruška, [[Juozas Vaišnys|J. Vaišnys]], J. Stakauskas), rašytojas J. Vaitkus. [[1944]] m. vasarą, baigiantis [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], Insbruke gyveno apie 800 lietuvių, kurių dauguma traukėsi iš bombardojamos [[Viena|Vienos]]. [[1945]] m. pavasarį mieste įkurta lietuviška parapija. Insbruke veikė [[1946]] m. pabaigoje sudarytos Austrijos lietuvių tarybos buveinė. Nuo 1945 m. iki 1949 m. Inbruko universitete 29 lietuviams suteiktas daktaro laipsnis, veikė lietuvių studentų sambūris ''Lithuania''. Apie [[1950]] m. dauguma lietuvių išvyko į [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]]. [[1980]] m. Insbruke surengta Europos lietuvių studijų savaitė.
== Nuotraukos ==
|
