Vikipedija

Austrija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
HakanIST (aptarimas | indėlis)
210 keitimai
Atšauktas naudotojo 85.206.22.204 (Aptarimas) darytas keitimas 5002454
Eilutė 1:
{{ŠaliesLentelė|
pavadinimas={{PAGENAME}}|
vietinisPavadinimas='''Republik Österreich'''|
kilm=Austrijos|
žemėlapis=EU-Austria.svg|
vėliava=Flag_of_Austria.svg|
herbas=Austria Bundesadler.svg|
kalbos=[[Vokiečių kalba|vokiečių]]<ref name="Britannica">{{cite web|url=http://www.britannica.com/EBchecked/topic/44183/Austria|title=Austria|date=2009-05-31|work=Encyclopædia Britannica|publisher=Encyclopædia Britannica Online|accessdate=2009-05-31}}</ref><br /><small>atskiruose regionuose [[kroatų kalba|kroatų]], [[slovėnų kalba|slovėnų]] ir [[vengrų kalba|vengrų]]<ref name="CIA"/></small>|
sostinė=[[Viena]]|
didžiausiasMiestas=[[Viena]]|
valdovų=2|
titulas1=Prezidentas|
pavardė1=[[Haincas Fišeris]]|
titulas2=Kancleris|
pavardė2=[[Verneris Faimanas]]|
titulas3=-|
pavardė3=-|
plotoVieta=112|
plotas=83 871<ref>[http://www.statistik.at/web_de/services/wirtschaftsatlas_oesterreich/oesterreich_innerhalb_der_eu/index.html Statistik Austria: Österreich innerhalb der EU]</ref>|
vandens=1,3 %|
gyvMetai=[[2009]]|
gyventojuVieta=89|
gyventoju=8 376 761<ref name="bevölkerung">[http://www.statistik.at/web_de/statistiken/bevoelkerung/bevoelkerungsstand_und_veraenderung/bevoelkerung_zu_jahres-_quartalsanfang/023582.html Bevölkerung zu Jahres-/Quartalsanfang seit 2002 nach Bundesländern.]</ref>|
gyventojuTankis=99,5|
tankumoVieta=74|
BVPMetai=[[2006]] (progn.)|
BVPVieta=34|
BVP=279,50|
BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
BVPGyventojui=35&nbsp;500|
BVPGyventojuiVieta=10|
valiuta=[[Euras]] (€)|
laikoJuosta=UTC +1|
vasarosLaikas=UTC +2|
nepriklausomybėsĮvykis=Austrijos sutartis|
nepriklausomybėsDatos=[[1955]] m. [[liepos 27]] d.|
nepriklausomybėsPavadinimas=Pasirašymas|
TLD=at|
telKodas=43
}}
'''Austrija''' ({{de|Österreich}}), oficialiai - '''Austrijos Respublika''' ({{de|Republik Österreich}}) – [[valstybė]] [[Centrinė Europa|Centrinėje Europoje]], sudaryta iš 9 federacinių vienetų - [[Austrijos žemės|žemių]]. Austrija šiaurėje ribojasi su [[Vokietija]] ir [[Čekija]], rytuose su [[Slovakija]] ir [[Vengrija]], pietuose su [[Slovėnija]] ir [[Italija]], vakaruose su [[Šveicarija]] bei [[Lichtenšteinas|Lichtenšteinu]]. Tai žemyninė valstybė, neturinti priėjimo prie jūros. Apie 60 % šalies teritorijos užima [[Rytinės Alpės]].
 
== Istorija ==
{{main|Austrijos istorija}}
[[Vaizdas:VenusWillendorf.jpg|thumb|left|150px|[[Vilendorfo Venera]] yra [[Viena|Vienos]] „Naturhistorisches Museum“ kolekcijoje.]]
Ankstyvuoju savo istorijos laikotarpiu dabartinės Austrijos šiaurės vakarų dalis iki Dunojaus buvo [[Romos imperija|Romos imperijos]] sudėtyje. Vėliau Austrijos teritorija buvo hunų, langobardų, ostrogotų, bavarų ir frankų valstybių dalimi.
 
[[996]] m. buvo pirmą kartą paminėtas Austrijos (''Ostarrichi'') pavadinimas. Nuo [[X a.]] iki [[XIII a.]] valdžiusią [[Babenbergai|Babenbergų dinastiją]] pakeičia [[Habsburgų dinastija|Habsburgai]] ir jų valstybė palaipsniui plečiasi. Prijungiamas [[Tirolis]] ir teritorijos į pietus nuo dabartinės Austrijos, įskaitant ir dabartinį [[Triestas|Triestą]]. Į Habsburgų dinastijos valdymą patenka ir [[Čekija]] bei [[Vengrija]].
 
[[XVI a.]]-[[XVII a.]] Habsburgams iškyla [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] grėsmė. Ši grėsmė, kurios kulminacija – [[1683]] m. Vienos apgultis, buvo sėkmingai įveikta. Habsburgams atiteko buvusios turkų priklausomybėje teritorijos – [[Vengrija]], [[Transilvanija]]. Po [[Utrechto sutartis|Utrechto sutarties]] gaunami Habsburgų [[Nyderlandai]] ir [[Milanas]] bei Dviejų Sicilijų karalystė. Austrija ima dominuoti Europos politikoje.
 
Lotynizuotas šios teritorijos pavadinimas ''Austria'' atsiranda rašytiniuose šaltiniuose nuo [[XIII amžius|XIII a.]]
 
Iki [[XVIII a.]], lyginant su aplinkinėmis šalimis, Habsburgų [[monarchija]] atrodo išlaikiusi daug viduramžiškų bruožų, pačių Habsburgų valdžia silpna, jų valdose – gausybė tautų, religijų, politinių darinių.
[[Vaizdas:Kleine Reichswappen von Osterreich.png|thumb|left|150px|Austrijos imperijos herbas]]
 
[[1806]] m. panaikinus [[Šventoji Romos imperija|Šventąją Romos imperiją]] susikuria [[Austrijos imperija]], kuri [[1867]] m. pervadinama į [[Austrijos-Vengrijos imperija|Austrijos-Vengrijos imperiją]].
 
[[XIX a.]] buvusi galinga ir didelė Austrijos-Vengrijos imperija, po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] pagal Sen Žermeno taikos sutartį [[1918]] m. buvo suskaldyta į keletą nepriklausomų valstybių. Austrijos respublikai iš Habsburgų imperijos teko aštuntoji dalis teritorijos ir gyventojų. Austrijos teritoriją sudarė daugiausia senosios austrų žemės. [[1921]] metais į jos sudėtį buvo įjungta taip pat nedidelė vakarinės Vengrijos dalis su joje vyraujančiais gyventojais austrais ([[Burgenlandas]]).
 
Dabartinė Austrijos respublika susikūrė po Pirmojo Pasaulinio karo [[1918]] m., jos sienos galutinai susiformavo [[1922]] m.
[[Vaizdas:Vereinte Nationen in Wien.jpg|thumb|250px|''UNO-City'' ([[JT]] būstinė Vienoje)]]
[[1938]] m. [[kovo 12]] d. įvyko [[Anšliusas]] ir [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajame pasauliniame kare]] Austrija dalyvavo Vokietijos pusėje. Šalyje įsigalėjo fašistinis režimas.
 
[[1945]] m. pavasarį [[Raudonoji armija]] užėmė rytinę Austriją su sostine [[Viena]]. Kitą Austrijos dalį užėmė [[JK]] ir [[JAV]]. [[1945]] metų [[liepos 4]] d. [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]], [[JK|Jungtinės Karalystės]], [[TSRS|Tarybų Sąjungos]] ir [[Prancūzija|Prancūzijos]] susitarimu Austrijoje buvo sukurta keturių valstybių aukščiausioji valdžia ir šalis padalyta į keturias okupacines zonas. Austrijos sostinė Viena buvo keturių valstybių ginkluotųjų pajėgų bendrai okupuota ir padalinta į keturis sektorius, išskiriant centrinį Vienos rajoną, kuris neįėjo nė į vieną sektorių – jį kontroliavo visos okupuojančios valstybės kartu. Austrijoje veikė [[1929]] metų konstitucija, kurią Austrijos vyriausybė [[1945]] metais pakartotinai priėmė.
 
[[1955]] m. [[gegužės 15]] d. atkurta nepriklausoma ir demokratinė respublika, su sąlyga, kad išliks neutrali. [[1955]] m. [[spalio 26]] d. buvo paskelbtas neutralitetas (nacionalinė šventė).
 
Po sovietinio bloko žlugimo Austrija sušvelnino savo neutraliteto politiką ir [[1995]] m. įstojo į [[ES|Europos Sąjungą]] bei [[1999]] m. tapo [[euras|euro]] zonos nare.
 
== Politinė sistema ==
{{main|Austrijos politinė sistema}}
[[Vaizdas:Parlamentsgebäude.jpg|thumb|roght|300px|Austrijos parlamento rūmai Vienoje]]
[[Valdymo forma]] - [[federacija|federacinė]] parlamentinė [[demokratija|demokratinė]] respublika. Veikia [[1920]] metų [[konstitucija]] su [[1929]] ir [[1945]] metų pataisymais. Valstybės vadovas – Federacijos prezidentas (''Bundespräsident''), renkamas 5 metų kadencijai visuotiniu balsavimu. Prezidentas tėra simbolinė figūra, atliekanti reprezentacines ir tarpininkavimo funkcijas. Įstatymų [[veto]] teisės prezidentas neturi; skiria tik tam tikrus valstybės tarnautojus (ambasadorius, konsulus).<ref name="CIA"/>
 
[[Įstatymų leidžiamoji valdžia]] priklauso dviejų rūmų parlamentui: Žemesniesiems rūmams – Nacionalinei tarybai (''Nationalrat''), kurią sudaro 183 deputatai, renkami ketveriems metams, ir Aukštesniesiems parlamento rūmams – federalinei tarybai (''Bundesrat''), kurią sudaro 63 deputatai. Federalinė taryba pritaria įstatymams, kurie dažniausiai susiję su federalinių žemių kompetencijos pakeitimu (pvz., kultūros politika, švietimas) arba tiesiogiai susiję su žemių interesais (pvz., visi mokesčių įstatymai, įstatymai dėl ginkluotųjų pajėgų panaudojimo). Negavus Federalinės tarybos pritarimo, įstatymas negali būti priimtas.<ref name="CIA"/>
 
Įstatymų [[vykdomoji valdžia|vykdomajai valdžiai]] vadovauja Federalinis Kancleris (''Bundeskanzler''). Kanclerį skiria Prezidentas, tradiciškai jis atstovauja nacionalinės tarybos daugumai, kiekviena federalinė žemė taip pat turi Parlamentą, kuris, vykdydamas konstitucijoje numatytus įgaliojimus, tvarko žemės reikalus. Provincijos vykdomajai valdžiai vadovauja gubernatorius (''Landeshauptmann'').<ref name="CIA"/>
 
Austrija yra [[JTO|Jungtinių Tautų Organizacijos]], [[ES|Europos Sąjungos]], [[Europos Taryba|Europos Tarybos]], [[Pasaulio prekybos organizacija|Pasaulio prekybos organizacijos]], [[OECD]], [[ESBO]] narė.
 
[[Vaizdas:Vilnius meeting Lithuania vs Austria.ogg|thumb|right|Taikus protestas priešais Austrijos ambasadą Vilniuje dėl Michailo Golovatovo paleidimo Vienoje]]
=== Santykiai su Lietuvos Respublika ===
 
Lietuvos Respubliką ''de jure'' Austrija pripažino [[1924]] m. [[vasario 7]] d. [[1991]] m. [[rugpjūčio 28]] d. Austrija pripažino atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę ''de jure'', kartu užmegzti diplomatiniai santykiai.
 
[[2011]] m. [[liepos 14]] d. Vienos oro uoste buvo sulaikytas [[Michailas Golovatovas]], vienas iš įtariamųjų byloje dėl Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos karinių pajėgų veiksmų [[Sausio įvykiai (1991 m.)|1991 m. sausio mėnesį metu]], kai žuvo 14 Lietuvos piliečių. Praėjus mažiau nei 24 valandoms, motyvuodama nepakankamai aiškiai surašytu [[Europos arešto orderis|Europos arešto orderiu]] ir nacionaline teise, Austrijos prokuratūra sulaikytąjį paleido. Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, išreikšdama valstybės nepasitenkinimą, atšaukė iš Austrijos savo ambasadorių konsultacijoms.
 
== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Austrijos žemės}}
 
Kaip federacinę respubliką, Austriją sudaro 9 žemės<ref name="CIA" />, anksčiau buvusios atskiros kunigaikštystės išskyrus [[Viena|Vienos miestą]], kuris yra miestas-žemė (skliausteliuose – administraciniai centrai):
[[Vaizdas:Austria states numbered.png|right|300px]]
# [[Aukštutinė Austrija]] ([[Lincas]])
# [[Burgenlandas]] ([[Eizenštatas]])
# [[Forarlbergas]] ([[Brėgencas]])
# [[Karintija]] ([[Klagenfurtas]])
# [[Štirija]] ([[Gracas]])
# [[Tirolis (žemė)|Tirolis]] ([[Insbrukas]])
# [[Viena]]
# [[Zalcburgo žemė]] ([[Zalcburgas]])
# [[Žemutinė Austrija]] ([[Sankt Peltenas]])
 
== Geografija ==
{{main|Austrijos geografija}}
[[Vaizdas:Grossglockner heilingenblut vue.jpg|thumb|left|230px|Žvilgsnis į [[Grosglokneris|Grosgloknerį]], aukščiausią Austrijos kalną.]]
Apie 60 % šalies teritorijos užima [[Rytinės Alpės]] (Tirolio [[Centrinės Alpės]], [[Aukštasis Tauernas|Aukštasis]] ir [[Žemasis Tauernas]], [[Šiaurinės Alpės]], [[Pietinės Klintinės Alpės]], [[Vienos miškas]]), dėl to šalis kartais vadinama „Alpių respublika“. Rytinių Alpių kalnagūbriai driekiasi per visą šalį nuo Šveicarijos sienos vakaruose beveik iki Vengrijos sienos rytuose ir šiaurės rytuose pasiekia [[Dunojus|Dunojų]]. Šiauriau Dunojaus, Aukštutinėje ir Žemutinėje Austrijoje driekiasi [[Čekijos masyvas]], senas kalnynas, kuris siekia [[Čekija|Čekiją]] ir [[Bavarija|Bavariją]]. Šalia rytinės sienos yra Mažieji [[Karpatai]].
 
Per Austriją teka dvi didžiausios Europos upės: vakaruose, Šveicarijos pasienyje, – neilga [[Reinas|Reino]] atkarpa, o šiaurėje – 350 km ilgio [[Dunojus|Dunojaus]] dalis. Beveik visa Austrija yra Dunojaus baseine. Tik didžioji [[Forarlbergas|Forarlbergo]] dalis priklauso Reino, o kai kurios pakraštinės teritorijos [[Elbė]]s baseinui. Didžiausi dešinieji Dunojaus intakai yra [[Inas]], [[Lechas]], [[Loizachas]] ir [[Izaras]].
 
Didžiausi Austrijos ežerai yra [[Noizydleris]] (356 km², 4 m gylio), [[Ateris]] (46,5 km², 171 m gylio), [[Gmundas]] (25,6 km², 200 m gylio).
 
Šalies šiaurės rytuose yra kalvota Padunojo lyguma, kuri netoli Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos sienos virsta žemuma. Padunojo lygumai būdingos derlingos liosinės dirvos; dėl to ji yra vienas iš svarbiausių šalies aruodų. Į pietryčius nuo Vienos, dešiniajame Dunojaus krante, yra nedidelė dauba, vadinama [[Vienos baseinas|Vienos baseinu]]. Kylio pavidalu, kuris siaurėja į pietus nuo Dunojaus, Vienos baseinas įsiterpęs tarp dviejų neaukštų Alpių atšakų – Vienos Miško (iki 800–900 m aukščio) vakaruose ir Leito kalnų (480 m) rytuose.
 
Aukščiausias kalnas – [[Grosglokneris]] (3797 m). Kiti 5 aukščiausi Vienos taškai: [[Vildšpicė]] (3768 m), [[Veiskugelis]] (3739 m), [[Grosfenedigeris]] (3674 m), [[Similaunas]] (3606 m) ir [[Groses Viesbachhornas]] (3564 m). Žemiausiai virš jūros lygio esantis taškas - Hedvighofas (114 m).
[[Vaizdas:Austria satellite unannotated.jpg|thumb|250px|]]
Austrija ribojasi su [[Vokietija]] (784 km), [[Čekija]] (362 km), [[Italija]] (430 km), [[Vengrija]] (366 km), [[Slovakija]] (91 km), [[Slovėnija]] (330 km), [[Šveicarija]] (164 km) ir [[Lichtenšteinas|Lichtenšteinu]] (35 km).
 
=== Klimatas ===
 
Austrijos klimatas daugiausia [[Alpinis klimatas|alpinis]]. Aukščiausiuose kalnuose vidutinė metinė temperatūra yra žemiau 0 laipsnių ir netgi vasarą iškrenta sniego. Daugiausia atmosferos kritulių iškrenta šiaurinėse [[Alpės]]e (virš 2000 mm), mažiausia – - slėniuose ir daubose (Admonte 623  mm, Insbruke 819 mm). Temperatūra ir vėjas labai priklauso nuo reljefo – - pietinių ir šiaurinių šlaitų oras tuo pačiu metu dažnai yra labai skirtingas.
 
== Ekonomika ==
{{main|Austrijos ekonomika}}
[[Vaizdas:Vynuogynas Austrijoje.JPG|thumb|200px|left|Vynuogynai yra svarbi Austrijos žemės ūkio dalis]]
Austrijos ekonomika apibūdinama kaip socialinė rinkos ekonomika, turinti panašią struktūrą kaip ir [[Vokietija|Vokietijos]] ekonomika. Šalyje yra labai aukštas gyvenimo lygis, kurio pasiekimui didelę įtaką nuo pat [[1945]]  m. turėjo vyriausybė, iki šiol vaidinanti didelį vaidmenį savo piliečių gyvenime. Šalis yra viena iš 12 turtingiausių šalių pasaulyje (išreiškus BVP vienam gyventojui).<ref name=imf2>{{cite web|url=http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2009/01/weodata/weorept.aspx?sy=2006&ey=2009&scsm=1&ssd=1&sort=country&ds=.&br=1&c=122&s=NGDPD%2CNGDPDPC%2CPPPGDP%2CPPPPC%2CLP&grp=0&a=&pr.x=60&pr.y=5 |title=Austria|publisher=International Monetary Fund|accessdate=2009-04-22}}</ref>
 
[[2004]]  m. Austrija buvo ketvirta pagal turtingumą Europos Sąjungos šalis, jos [[BNP]] vienam gyventojui sudarė apie 27 666 eurus, sąraše ją aplenkė tik [[Liuksemburgas]], [[Airija]] ir [[Nyderlandai]].<ref> [http://epp.eurostat.ec.europa.eu/pls/portal/docs/PAGE/PGP_PRD_CAT_PREREL/PGE_CAT_PREREL_YEAR_2007/PGE_CAT_PREREL_YEAR_2007_MONTH_02/1-19022007-EN-AP.PDF Regional GDP per inhabitant in the EU27], Eurostat duomenys</ref>
 
[[Viena]] buvo penktas pagal turtingumą [[NUTS]]-2 regionas Europoje (žr. Europos ekonomika), [[BNP]] vienam gyventojui čia buvo 38 632 eurai; sąraše ją aplenkė tik Centrinis [[Londonas]], [[Liuksemburgas]], [[Briuselis - sostinės regionas]] ir [[Hamburgas]].<ref> [http://epp.eurostat.ec.europa.eu/pls/portal/docs/PAGE/PGP_PRD_CAT_PREREL/PGE_CAT_PREREL_YEAR_2007/PGE_CAT_PREREL_YEAR_2007_MONTH_02/1-19022007-EN-AP.PDF Regional GDP per inhabitant in the EU27], Eurostat duomenys</ref>
 
Ekonomikos augimas pastaraisiais metais ([[2002]]–[[2006]]) buvo stabilus ir siekė tarp 1 ir 3,3 proc.<ref> [http://www.oenb.at/isaweb/report.do?&lang=EN&report=7.7 Real GDP Growth  – Expenditure Side], Austrijos Nacionalinio Banko duomenys</ref> Stabiliu ekonomikos augimu Austrija pasižymi nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
[[Vaizdas:Kitzbühel by night.jpg|thumb|250px|Žiema [[Kicbiuhelis]] yra vienas labiausiai turistų pamėgtų miestų Austrijoje.]]
Dirbamos žemės yra daugiausia palei Dunojų ir pietryčiuose. Vidurinėje dalyje yra miškų, o rytuose daug žemės ūkiui netinkamų žemių – - kalnai. Kalnų pašlaitės naudojamos kaip ganyklos. Auginami rugiai, kviečiai, avižos, miežiai, kukurūzai, bulvės, cukriniai runkeliai. Svarbų vaidmenį turi vynuogynai, taip pat sėjama grikių, linų, žirnių ir kitų kultūrų. Išplėtota sodininkystė (ypač Aukštutinėje Austrijoje ir Štirijoje) – - auginami obuoliai, kriaušės, slyvos. Kalnuotoje dalyje svarbiausia žemės ūkio šaka yra pieno ir mėsos gyvulininkystė.
 
Gyventojų ūkinė veikla:
* Žemės ūkis  – 3 %
* Pramonė  – 37 %
* Aptarnavimo sfera  – 60 %
 
Pagrindinės pramonės šakos: transporto ir žemės ūkio mašinų gamyba, kalnakasybos, metalurgijos, tekstilės, medžio apdirbimo, maisto pramonės įrengimų gamyba. Pagrindiniai centrai: [[Viena]], [[Gracas]], [[Lincas]], [[Šteiras]].
eilutė 28 ⟶ 144:
{{main|Austrijos demografija}}
[[Vaizdas:Stephansdom Vienna July 2008 (27)-Stephansdom Vienna July 2008 (31).jpg|thumb|right|250px|[[Viena]], kartu su savo priemiesčiais, yra beveik 9 kartus didesnė už antrą pagal dydį Austrijos miestą [[Gracas|Gracą]]]]
Pasak 2009  m. apskaičiavimų, Austrijoje gyvena 8,357 mln. gyventojų, daugiausia miestuose. Tankiausiai gyvenami yra rytiniai, šiauriniai ir pietiniai Austrijos pakraščiai, rečiausiai – - vakarinė Alpių dalis. [[Viena|Vienoje]] ir jos priemiesčiuose gyvena apie 2,2 milijono gyventojų, kituose miestuose gyventojų skaičius nesiekia 300 tūkstančių:
* [[Gracas]]  – 250 tūkst. gyv.
* [[Lincas]]  – 189 tūkst. gyv.
* [[Zalcburgas]]  – 150 tūkst. gyv.
* [[Insbrukas]]  – 117 tūkst. gyv.
 
Oficiali šalies kalba yra [[vokiečių kalba|vokiečių]], kuria kalba 88,6 % šalies gyventojų. Kitos paplitusios kalbos yra [[turkų kalba|turkų]] (2,3 %), [[kroatų kalba|kroatų]] (1,6 %), [[vengrų kalba|vengrų]] (0,5 %) ir [[bosnių kalba|bosnių]] (0,4 %). Be to, pasak 2005  m. apklausos, 58 % gyventojų gali susikalbėti [[anglų kalba|angliškai]] ir 10 % – - [[prancūzų kalba|prancūziškai]].<ref>(Angliškai)[http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_243_en.pdf Europeans and their Languages] (14 psl.)</ref>
 
Pasak 2001  m. surašymo, [[austrai]] sudaro 91,1 % šalies populiacijos, iš buvusios [[Jugoslavija|Jugoslavijos]] kilę žmonės – - 4 %, [[turkai]] – - 1,6 %, [[vokiečiai]] – - 0,9 %, kiti – - 2,4 %.<ref name="CIA">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/au.html CŽV Pasaulio faktų knyga: Austrija]</ref>
1938  m. vien [[Viena|Vienoje]] Austrijos [[žydai|žydų]] bendruomenei priklausė daugiau nei 200 000 žmonių, bet [[antrasis pasaulinis karas|antrojo pasaulinio karo]] metu daugelis jų emigravo arba buvo nužudyti<ref>[http://www.wien.gv.at/english/culture/jewishvienna/history/nationalsocialism.html Expulsion, Deportation and Murder – - History of the Jews in Vienna] Vienna Webservice</ref>, todėl 2001  m. duomenimis dabar Austrijoje yra tik apie 8 100 žydų.<ref name="Volkszählung"/>
 
=== Religija ===
[[Vaizdas:Salzburg, Salzburger Dom, Exterior 002.JPG|thumb|right|240px|[[Zalcburgas|Zalcburgo]] katedra]]
Pasiskirstymas pagal religijas (2001  m. surašymo duomenys):<ref name="CIA"/><ref name="Volkszählung">{{cite web | title=Census 2001: Population 2001 according to religious affiliation and nationality|url=http://www.statistik.at/web_de/static/bevoelkerung_2001_nach_religionsbekenntnis_und_staatsangehoerigkeit_022894.pdf|dateformat=mdy|accessdate=December 17, 2007|language=German|publisher=Statistik Austria|format=PDF}}</ref>
* [[Romos katalikai]] – - 73,6 %
* [[protestantai]] – - 4,7 %
* [[musulmonai]] – - 4,2 %
* kitų religijų atstovai – - 3,6 %
* be religijos – - 12 %
* nėra duomenų – - 3,5 %
 
Pasak 2005  m. apklausos, 54 % Austrijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 34 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 8 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.<ref>{{cite web |url=http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_225_report_en.pdf |format=PDF|title= (Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 9 puslapis}}</ref>
 
== Kultūra ==
{{main|Austrijos kultūra}}
[[Vaizdas:StateOperaViennaNightBackside.jpg|thumb|left|180px|Vienos operos ''Wiener Staatsoper" pastatas.]]
Dabartinės Austrijos teritorijos ankstyvosios kultūros židiniais galima laikyti dar prieš mūsų erą klestėjusias [[Halštato kultūra|Halštato]] ir [[Lateno kultūra|Lateno]] kultūras. Tačiau iš tikrųjų moderniosios kultūros užuomazgos susiformavo Austrijai esant [[Šventoji Romos Imperija|Šventosios Romos imperijos]] sudėtyje. [[1156]]  m. Mino privilegija suteikė Austrijai kunigaikštystės statusą, kas itin paskatino kultūros vystymąsi. Austrijos kultūros raidai ženklios įtakos turėjo jos kaimynai  – [[Italija]], [[Vokietija]], [[Vengrija]] ir [[Bohemija]].
 
Nacionaliniai Austrijos simboliai  – juodas [[Tikrieji ereliai|erelis]], augalas [[Gencijoniniai|gencijonas]].
 
[[XVIII a.]] ir [[XIX a.]] Viena buvo muzikos centras. Iki šiandien Vienoje tebėra išlikę daug operų, teatrų ir orkestrų, taip pat tradicijų, kaip antai Naujųjų metų koncertas Vienos filharmonijoje ir įvairūs festivaliai. Gyvuoja kabaretas. Vienoje susidarė kavinių kultūra, taip pat yra išlikę daug tradicinių patiekalų. Du Austrijos miestai yra buvę [[Europos kultūros sostinė]]mis – - tai [[Gracas]] ([[2003]]  m.) ir [[Lincas]] ([[2009]]  m.). Austrijos kultūrą užsienyje populiarina Austrijos kultūros forumas ({{de|Österreichisches Kulturforum}}). 8 statiniai ar kraštovaizdžiai yra įtraukti į [[Pasaulio paveldo sąrašas|UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą]].
 
Iš Austrijos yra kilę ar čia gyvenę daug garsių žmonių:
 
* kompozitoriai ir muzikantai [[Volfgangas Amadėjus Mocartas]] (gimęs Zalcburge), [[Liudvikas van Bethovenas]], [[Johanas Štrausas]], [[Johannes Brahms|Johanas Bramsas]], [[Jozefas Haidnas|Francas Josefas Haidnas]], [[Kristofas Vilibaldas Gliukas]], [[Francas Peteris Šubertas]], [[Gustavas Maleris]], [[Falco]];
eilutė 73 ⟶ 189:
=== Literatūra ===
 
Austriją išgarsino prozininkai [[Arthur Schnitzler|Arturas Šnicleris]], [[Stefan Zweig|Štefanas Cveigas]], [[Thomas Bernhard|Tomas Bernhardas]], [[Franz Kafka|Francas Kafka]], [[Robert Musil|Robertas Muzilis]], poetai Georgas Traklis, [[Franz Wefel|Francas Verfelis]], [[Franzas Grillparzer|Francas Grilparceris]], [[Rainer Maria Rilke|Raineris Marija Rilkė]], Adalbertas Štifteris, Karlas Krausas, vaikų autoriai – - tarp jų Eva Ibbotson.
 
[[2004 m.]] [[Nobelio literatūrs premija|Nobelio literatūros premija]] skirta [[Elfriede Jelinek.|Elfrydei Jelinek.]]
eilutė 79 ⟶ 195:
=== Dailė ===
[[Vaizdas:Gustav Klimt 016.jpg|thumb|left|170px|„Der Kuß“ („Bučinys“) žymiausias austrų menininko Gustavo Klimto kūrinys]]
Austrijos dailė aukštumas pasiekė apie [[1900]]  m., kai [[Viena]] tapo Jugendo (moderno atmaina apie [[1900]]  m.) centru. Žinomiausi dailininkai ar grafikai yra Ferdinand Georg Waldmüller, [[Gustav Klimt]], Koloman Moser, [[Oskar Kokoschka]], [[Egon Schiele]], Alfred Kubin, Raoul Hausmann, Arnulf Rainer, Gottfried Helnwein, Franz West.
 
Antroje [[XX a.]] pusėje susikūrė Fantastinio realizmo Vienos mokykla ({{de|Wiener Schule des Phantastischen Realismus}}), vėlyvoji [[Siurrealizmas|siurrealizmo]] atšaka. Šiam judėjimui, kuriam būdingi abstraktūs dekoratyviniai paveikslai, priklausė ir Friedensreich Hundertwasser. Savotiškas fenomenas yra akcionizmas, susikūręs [[1960]]  m. Svarbūs šio judėjimo atstovai yra Günter Brus, Otto Muehl, Rudolf Schwarzkogler ir Hermann Nitsch.
 
Žymiausi skulptoriai buvo Niclas Gerhaert van Leyden, Franz Xaver Messerschmidt, Fritz Wotruba, Alfred Hrdlicka ir Bruno Gironcoli.
eilutė 91 ⟶ 207:
=== Sportas ===
 
[[2008]]  m. Austrijoje vyko [[XIII Europos futbolo čempionatas]] (kartu su [[Šveicarija]]).
 
== Kita informacija ==
eilutė 106 ⟶ 222:
== Literatūra ==
* Österreichische Nationalbibliothek: ''Österreichische Bibliographie: Verzeichnis der österreichischen Neuerscheinungen''. Wien 1946–2002. Seit 2003 [http://bibliographie.onb.ac.at/biblio/ Online-Ausgabe]
* Ingeborg Auer u.&nbsp;a.: ''ÖKLIM  – Digitaler Klimaatlas Österreichs.'' In: Christa Hammerl u.&nbsp;a. (Hrsg.): ''Die Zentralanstalt für Meteorologie und Geodynamik 1851–20011851 – 2001.'' Leykam, Wien 2001, ISBN 3-7011-7437-7.
 
== Nuorodos ==
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Austrija"