Veiksmažodis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
bem Žymos: Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas |
S Atmestas 78.61.29.18 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Tegel keitimas) |
||
Eilutė 4:
* Ar '''eisi''' į vakarėlį?
}}
'''Veiksmažodis''' – [[kalbos dalis]], kuri reiškia daikto veiksmą ar būseną ir atsako į klausimus „'''ką veikia?''' arba '''kas vyksta, darosi, atsitinka?'''“
Veiksmažodis dažniausiai eina [[tarinys|tariniu]]. Daugumoje [[kalba|kalbų]] veiksmažodžiai yra [[kaityba|kaitomi]] tam, kad nustatytume [[gramatinis laikas|laiką]], [[aspektas|aspektą]], [[nuosaka|nuosaką]], [[asmuo|asmenį]], [[giminė (gramatika)|giminę]] ar [[skaičius|skaičių]].
[[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] pagrindinės veiksmažodžio formos: [[bendratis]] (baigiasi [[priesaga]] -ti- ''eiti, bėgti, būti, nuskambėti''), esamojo laiko trečiasis asmuo ir būtojo kartinio laiko trečiasis asmuo. Pvz.: ''vyti – veja – vijo''.
== Veiksmažodžių kaityba ==
Veiksmažodžiai kaitomi '''asmenimis''' (bėgu, bėgi, bėga), '''skaičiais''' (bėgu, bėgame), '''laikais''' (bėgu, bėgau, bėgdavau, bėgsiu), '''nuosakomis''' (bėga, bėgtų, bėk).
=== Kaitymas asmenimis ir skaičiais ===
Daugumoje kalbų veiksmažodžiai nėra kaitomi nei laikais, nei skaičiais. Vienintelė dažna išimtis – veiksmažodis ''būti'' ({{En|to be}}, {{De|sein}}, {{Ru|быть}}, {{La|esse}}).
==== Lietuvių kalba ====
Lietuvių kalboje veiksmažodžiai kaitomi tiek [[asmuo (gramatika)|asmenimis]], tiek [[skaičius (kalbotyra)|skaičiais]] ([[vienaskaita]], [[daugiskaita]]).
{| class="wikitable"
|-
! Asmenys !! Pavyzdys !! Pavyzdys
|-
| || Vienaskaita || Daugiskaita
|-
| 1 asmuo ||(Aš) einu || (Mes) einame
|-
| 2 asmuo ||(Tu) eini || (Jūs) einate
|-
| 3 asmuo ||(Jis/ji) eina || (Jie/jos) eina
|}
Yra trys [[asmenuotė]]s. Jos skiriamos pagal vienaskaitos trečiojo asmens galūnę.
{| class="wikitable"
|-
! Pirmoji asmenuotė !! Antroji asmenuotė !! Trečioji asmenuotė
|-
| -a || -i || -o
|-
| pieši'''a''' || tur'''i''' || mąst'''o'''
|}
* '''Esamojo laiko veiksmažodžių asmenavimas''':
** Vienaskaita
*** Aš piešiu, sapnuoju
*** Tu pieši, sapnuoji
*** Jis, ji piešia, sapnuoja
** Daugiskaita
*** Mes piešiame, sapnuojame
*** Jūs piešiate, sapnuojate
*** Jie, jos piešia, sapnuoja
* '''Būtojo kartinio laiko veiksmažodžių asmenavimas'''
** Vienaskaita
*** Aš svajojau, žaidžiau
*** Tu svajojai, žaidei
** Daugiskaita
*** Mes svajojome, žaidėme
*** Jūs svajojote, žaidėte
*** Jie, jos svajojo, žaidė
* '''Būtojo dažninio laiko veiksmažodžių asmenavimas'''
** Vienaskaita
*** Aš megzdavau, regzdavau
*** Tu megzdavai, regzdavai
*** Jis, ji megzdavo, regzdavo
** Daugiskaita
*** Mes megzdavome, regzdavome
*** Jūs megzdavote, regzdavote
*** Jie, jos megzdavo, regzdavo
* '''Būsimojo laiko veiksmažodžių asmenavimas'''
** Vienaskaita
*** Aš zirsiu, grėbsiu
*** Tu zirsi, grėbsi
*** Jis, ji zirs, grėbs
** Daugiskaita
*** Mes zirsime, grėbsime
*** Jūs zirsite, grėbsite
*** Jie, jos zirs, grėbs
* '''Neasmenuojamosios''' veiksmažodžio formos:
** [[Bendratis]] (eiti, rašyti)
** [[Dalyvis (gramatika)|Dalyvis]] (einąs, einanti, ėjęs, ėjusi)
** [[Pusdalyvis]] (eidamas, eidama)
** [[Padalyvis]] (einant, ėjus)
** [[Būdinys]] (eite, eitinai)
Daugiskaita neturi atskiro asmenavimo. Ji padaroma iš vienaskaitos trečiojo asmens pridedant galūnes.
==== Anglų kalba ====
Anglų kalboje veiksmažodžiai nėra nei asmenuojami, nei kaitomi skaičiumi, tačiau egzistuoja kelios išimtys:
* veiksmažodis ''būti, to be'';
* vienaskaitos, esamojo paprastojo laiko trečiasis asmuo.
Veiksmažodžio ''to be (būti)'' asmenavimas esamajame laike:
{| class="wikitable"
|-
! Asmenys !! Pavyzdys !! Pavyzdys
|-
| || Vienaskaita || Daugiskaita
|-
| 1 asmuo || am || are
|-
| 2 asmuo || are || are
|-
| 3 asmuo || is || are
|}
Kita išimtis (esamojo paprastojo laiko) sako, kad esamajame paprastajame laike vienaskaitos trečiajame asmenyje pridedama galūnė -s arba -es: ''I do; you do; he, she, it do'''es'''…''.
==== Vokiečių kalba ====
Veiksmažodžiai vokiečių kalboje yra kaitomi ir asmenimis, ir skaičiais.
Veiksmažodžio ''sein (būti)'' asmenavimas esamajame laike:
{| class="wikitable"
|-
! Asmenys !! Pavyzdys !! Pavyzdys
|-
| || Vienaskaita || Daugiskaita
|-
| 1 asmuo || bin || sind
|-
| 2 asmuo || bist || seid
|-
| 3 asmuo || ist || sind
|-
| Mandagumo forma || – || sind
|}
Dauguma kitų veiksmažodžių asmenuojami pagal galūnes.
Veiksmažodžio ''lieb'''en''' (mylėti)'' asmenavimas esamajame laike:
{| class="wikitable"
|-
! Asmenys !! Pavyzdys !! Pavyzdys
|-
| || Vienaskaita || Daugiskaita
|-
| 1 asmuo || lieb'''e''' || lieb'''en'''
|-
| 2 asmuo || lieb'''st''' || lieb'''t'''
|-
| 3 asmuo || lieb'''t''' || lieb'''en'''
|-
| Mandagumo forma || – || lieb'''en'''
|}
=== Kaitymas laikais ===
Beveik visose kalbose veiksmažodžiai yra kaitomi [[gramatinis laikas|laikais]]. Laikų skaičius yra įvairus: nuo trijų iki 12 ar daugiau.
==== Lietuvių kalba ====
Lietuvių kalboje yra keturi laikai: '''esamasis, būtasis kartinis, būtasis dažninis ir būsimasis'''.
* '''Esamasis ir būtasis kartinis laikai''' – pagrindinės veiksmažodžio formos (eiti – eina – ėjo). Šių laikų [[kamienas (gramatika)|kamienus]] reikia išmokti mintinai, nes jie dažnai skiriasi nuo bendraties formos.
* '''Būtasis dažninis ir būsimasis laikai''' – daromi iš veiksmažodžio bendraties:
** Būtasis dažninis – iš bendraties, nuėmus -ti-, pridėjus priesagą -dav- ir asmens galūnę (eiti – eidavo, pirkti – pirkdavo).
** Būsimasis laikas – taip pat padaromas iš bendraties. Nuo bendraties nuimama priesaga -ti-, pridedama būsimojo laiko priesaga -s- ir esamojo laiko asmens galūnė (ei-ti – ei-s-iu; turė-ti – turė-s-iu).
==== Anglų kalba ====
Anglų kalbos laikai skirstomi į tris aspektus: '''simple, continuous ir perfect'''. Kiekvienas aspektas turi tris laikus: '''present, past ir future'''. Jie, įvairiai maišydamiesi, sukuria dvylika laikų:
* '''Simple''':
** Present (I am, you work, he go'''es''')
** Past (I was, you worked, he went)
** Future (I’ll be, you’ll work, he’ll go)
* '''Continuous''':
** Present (I am doing, you are working, he is going)
** Past (I was doing, you were working, he was going)
** Future (I’ll be doing, you’ll be working, he’ll be going)
* '''Perfect''':
** Present (I’ve been, you’ve worked, he’s gone)
** Past (I’d been, you’d worked, he’d gone)
** Future (I’ll have been, you’ll have worked, he’ll have gone)
* '''Perfect Continuous''':
** Present (I’ve been doing, you’ve been working, he’s been going)
** Past (I’d been doing, you’d been working, he’d been going)
** Future (I’ll have been doing, you’ll have been working, he’ll have been going)
== Veiksmažodžio nuosakos ==
Veiksmažodis turi tris nuosakas:
* '''Tiesioginė''' (skaito, skaitė, skaitys, skaitydavo) – nusako iš tikrųjų vykstantį veiksmą
* '''Tariamoji''' (skaitytų, rašyčiau, darytų, megztų) – reiškiančią galimą veiksmą, kuris vyktų, jei būtų tam tikra sąlyga
* '''Liepiamoji''' (eik, daryk, nešk, bėk) – reiškiančią liepimą, raginimą
== Veiksmažodžio formos ==
* [[Bendratis]]
* [[Dalyvis (gramatika)|Dalyvis]]
* [[Pusdalyvis]]
* [[Padalyvis]]
* [[Būdinys]]
== Sangrąžinė veiksmažodžio forma ==
Sangrąžiniai veiksmažodžiai dažniausiai nusako tokį veiksmą, kuris taikomas sau pačiam (šukuojasi, prausiasi, nešasi, perkasi) bei tarpusavio veiksmą (stumdosi, varžosi, rungiasi). Jie gali turėti sangrąžos [[dalelytė|dalelytę]] -si (-s). Pvz.: ''prausiasi, rengiasi, pasidžiaugia''.
'''Priešdėliniai''' veiksmažodžiai sangrąžos dalelytę turi po [[priešdėlis|priešdėlio]] (pasirašyti, atsiimti). '''Nepriešdėliniai''' – žodžio gale (juokiasi, pešasi, kelsis).
== Veiksmažodžio skirstymas ==
Pagal tai, ar veiksmas priklauso nuo [[veikėjas|veikėjo]] valios, veikėjas yra aktyvus ar pasyvus, visus veiksmažodžius galima skirti į dvi dideles grupes:
* '''Aktyvaus veiksmo veiksmažodžiai'''
1. Reiškia veiksmą, orientuotą į išorinį pasaulį – juo kuriama, naikinama, kas nors pertvarkoma. Pvz.: ''Kasdienybe, tu panaši į malūną: sunkūs tavo girnų akmenys mala ir sumala gražiausias svajones.''
2. Reiškia paties veikėjo veiksmą pasaulyje. Pvz: ''Bėgo taku vilkai.''
* '''Būsenos veiksmažodžiai'''
1. Rodo kitimą, kryptingą būseną. Pvz: ''Augti, tukti, bėgti''
2. Rodo nekintamą būseną. Pvz: ''būti, blizgėti''
== Tranzityvumas ir veikslas ==
Labiausiai veiksmažodį kaip kalbos dalį apibrėžia dvi [[kamienas (gramatka)|kamienui]] būdingos kategorijos – galėjimas-negalėjimas valdyti galininką (tranzityvumas) ir veiksmo trukmės-baigtumo priešprieša (veikslas).
* [[Tranzityvumas]] – veiksmažodžio galėjimas reikšti tiesiogiai į galininku be prielinksnio reiškiamą objektą nukreiptą veiksmą. Pvz.: ''Ūkininkas
'''aria''' žemę. Mokinys '''skaito''' knygą.
* [[Veikslas]] – veiksmažodžių savybė, kylanti iš veiksmo atlikimo būdo trukmės, baigtumo atžvilgiu. Yra skiriamos dvi veikslo kategorijos:
** '''Įvykio veikslas''' – veiksmažodžiai, žymintys baigtą, galinę ribą ar rezultatą pasiekusį veiksmą. Pvz: ''Perskaičiau knygą. Baigėsi žiema.''
** '''Eigos veikslas''' – veiksmažodžiai, žymintys trunkantį veiksmą. Pvz.: ''Skaitau knygą. Laukiu pranešimo.''
== Šaltiniai ==
* [http://ualgiman.dtiltas.lt/veiksmazodis.html Karoliniškių gimnazijos mokytojo Algimanto Urbanavičiaus svetainė]
* [http://mkp.emokykla.lt/kalboskultura/lt/teorija/morfologija/kalbos_dalys_ir_ju_budingiausi_bruozai/veiksmazodis/ Lietuvių kalbos kultūra. Kompiuterinė mokymo priemonė 9-12 klasėms]
* Lietuvių kalbos vadovėlis IX–XI klasei. Kaunas, 1976
[[Kategorija:Kalbos dalys]]
| |||