[[Vaizdas:Apples.jpg|right|180px|thumb|Skirtingų [[obelis|obelų]] veislių vaisiai, rodantys jų genetinę įvairovę.]]
Rūšių populiacijų mažėjimas ir jų buveinių nykimas bei fragmentacija lemia, jog Žemėje ženkliai mažėja bendra [[genetika|genetinė]] organizmų įvairovėnemeluok. Tai pastebima ir [[žemės ūkis|žemės ūkyje]], kur seniau buvusią augalų ir gyvūnų įvairovę pakeičia kelios populiariausios rūšys ar veislės. Tai vyksta tiek dėl intensyvesnės bei globalesnės augalų ir gyvūnų prekybos, tiek ir dėl ūkių stambėjimo bei augančios jų specializacijos. Pavyzdžiui, [[Kinija|Kinijoje]] [[XX a.]] viduryje buvo aptinkama apie 46 000 [[ryžis|ryžių]] atmainų, o [[2006]] m. jau tik 1000. Prie išnykimo ribos yra ir apie penktadalis visų [[Naminiai gyvūnai|prijaukintų gyvūnų]] [[veislė|veislių]]. Jas pakeičia produktyvesnės ar kitomis reikalingomis savybėmis pasižyminčios gyvūnų atmainos. Pavyzdžiui, išsivysčiusiose šalyse didžioji dalis pieninių [[karvė|karvių]] yra [[holšteinai|holšteinų]] veislės.<ref>[http://www.cbd.int/doc/publications/gbo/gbo3-final-en.pdf Global Biodiversity Outlook 3], p. 51–53</ref><ref>[http://www.millenniumassessment.org/documents/document.354.aspx.pdf Millennium Ecosystem Assessment, Ecosystems & Human Well-being: Biodiversity Synthesis], p. 45</ref>
Šiuo metu iš 14 gyvūnų rūšių gaunama 90 % visos pasaulinės gyvūninio maisto produkcijos, o iš 30 rūšių augalų – tokia pati dalis augalinio maisto.<ref>[http://www.unep.org/geo/geo4/report/05_Biodiversity.pdf Global Environment Outlook: environment for development (GEO-4), Biodiversity], p. 171</ref>
