Paukščiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

21 baitas pašalintas ,  prieš 4 metus
nėra keitimo aprašymo
S (Šablonų peradresavimų šalinimas)
== Kilmė ==
[[Vaizdas:Archæopteryx, fig 1, Nordisk familjebok.png|thumb|200px|Archeopteriksas]]
Paukščiai vystėsi aukštutiniovėlyvojo [[Triasas|triaso]] ir [[Jura|juros]] laikotarpiu. Manoma, kad jie evoliucionavo iš [[dinozaurai|dinozaurų]] teropodų, tiksliau iš maniraptorių grupės.
Vienas paukščių kilmės iš dinozaurų įrodymų – [[XIX amžius|XIX]] amžiaus pabaigoje rastos juros periode gyvenusios primityviausios žinomos paukščių rūšies [[archeopteriksas|archeopterikso]] (''Archaeopteryx'') liekanos. Jis kaip ir šiandieniniai paukščiai turėjo sparnus.
Šios rūšies liekanos buvo rastos Solnfoheno aukštutinėsvėlyvosios [[Jura|juros]] laikotarpiunuogulose. Jis buvo pavadintas pagal savo plunksnas: ''Archaeopteryx'' reiškia ''senovinės plunksnos'' arba ''„archainiai“ sparnai''. Atskirų fosilinių egzempliorių prekybos istorija, radinių aprašai ir pavadinimai atspindi kreacionistų ir biologinės evoliucijos šalininkų kovas.
Ar ''Archaeopteryx'' gali būti laikomas tiesioginiu paukščių protėviu, iki šiol nėra galutinai aišku.
Kiti kreidos periodo paukščiai – ''[[Confuciusornithidae]]'', ''[[Enantiornithes]]'', ''[[Ichthyornis]]'', ''[[Hesperornithiformes]]'', nemokėję skraidyti, bet sėkmingai sklandę.
Pirštai su nagais, o taip pat [[pastaibis]] apaugęs žvynais, kurie savo sandara panašūs į [[ropliai|roplių]]. [[vanaginiai paukščiai|Plėšriųjų paukščių]] nagai būna dideli ir aštrūs, o medžiuose gyvenančių rūšių – plonesni ir ilgesni, nes tokiais nagais paukštis geriau išsilaiko ant šakų. Bėgiojančių paukščių, tokių kaip [[Afrikinis strutis|strutis]], nagai platūs ir plokšti. Jie yra tikras ginklas.
 
Būdingiausias paukščių raginis darinys – [[plunksna|plunksnos]]. Iš pradžių išsivysto pūkinės plunksnos, kurios greitai virsta kontūrinėmis. Jaunikliai paprastai būna neryškių spalvų, patelės taip pat, tuo tarpuo patinų šis apdaras gana spalvotas. Paukščio kūnas padengtas dengiamosiomis plunksnomis, saugančiomis nuo mechaninių pažeidimų. Jos taip pat svarbios kūno šilumai palaikyti.
 
Plunksnos yra negyvas darinys, todėl jos susidėvi, išblunka ir keičiamos naujomis.
Suaugę paukščiai [[Šėrimasis|šeriasi]] 1–3 kartus per metus, ypač pasibaigus veisimosi periodui. AntuodegyjeKad neįmirktų, plunksnos tepamos antuodegyje esančios pasturgalinės liaukos išskiriamu [[sekretas|sekretu]] tepamos plunksnos, kad neįmirktų. Ši liauka ypač svarbi [[Žąsiniai paukščiai|žąsiniams]] paukščiams, tuo tarpu [[Vištiniai paukščiai|vištinių]], [[Karveliniai paukščiai|karvelių]] – sunykusi, o [[Afrikinis strutis|stručių]] ir [[Einis|einių]] – visai redukuota.
 
=== Skeletas ir raumenys ===
Paukščių skeletas pritaikytas skraidyti, todėl daugelis kaulų pripildyti oro, o [[kaulų čiulpai]] išnykę. Kaulai sudaro 8–9 proc. paukščių kūno svorio (plg.palyginimui, kai kurių žinduolių rūšių kaulai sudaro 30 proc. kūno svorio). [[Kaklas|Kaklą]] sudaro 11–25 [[slankstelis|slanksteliai]], jis labai lankstus. Krūtinės slanksteliai tarpusavyje susinėrę nejudamai. [[Šonkaulis|Šonkauliai]] su kablinėmis ataugomis, apatinėje dalyje prisitvirtinę prie [[Krūtinkaulis|krūtinkaulio]], kurio apačioje yra stambi [[ketera]]. Prie keteros prisitvirtinę stambūs poriniai [[Raumuo|raumenys]], nuleidžiantys sparnus. Silpnesni poraktikauliniai raumenys sparnus pakelia. Paukščių gerai išvystyti kaklo ir krūtinės raumenys, tarpšonkauliniai raumenys keičia paukščio krūtinės ląstos apimtį jam kvėpuojant.
 
Kryžmens dalį sudaro 11–12 suaugusių slankstelių, uodegos – 6–9 laisvi slanksteliai. Be to, uodegos dalyje yra į viršų pariesta kaulinė atauga, prie kurios tvirtinasi vairuojamosios plunksnos.
Veisimasis gerokai sudėtingesnis nei roplių. Paukščiai krauna [[lizdas|lizdus]], perėdami gina juos nuo gentainių ar įspėja juos čiulbėjimu. Lizdai būna labai įvairūs – nuo duobutės ant žemės iki didžiulio šakų raizginio medžio viršūnėje. [[Kiaušinis|Kiaušinius]] šildo kūnu, todėl gemalai vystosi greitai. Išsiritusius jauniklius tėvai globoja, maitina ir gina nuo priešų.
 
Daugeliui paukščių rūšių būdingas [[lytinis dimorfizmas]]. Dažniausiai patinai būna už pateles stambesni, ryškesnių spalvų, turi geriau išsivysčiusį balso aparatą. Vienų paukščių patinai būna spalvingi visą laiką ([[Vištiniai paukščiai|vištinių]], [[juodagalvė sniegena|juodagalvės sniegenos]]), kitų jie pakeičia [[plunksnų danga|plunksnų dangą]] ir tampa spalvingesni tik veisimosi periodu, o vėliau apdaras tampa kuklesnis ([[antiniai|ančių]], [[gaidukas|gaiduko]], [[Rojaus paukščiai|rojaus paukščių]]). Kai kurių [[sakaliniai|sakalinių]] paukščių ir kitų patinai būna smulkesni už pateles. Kitų paukščių patinai ir patelės išoriškai nesiskiria ([[pingvinai|pingvinų]], audrapaukščių, [[pelėdiniai|pelėdų]], [[varniniai|varninių]]).
 
Paukščiai būna tiek poligamai, kai patinai susitinka su patelėmis tik kopuliacijai ([[tetervinas|tetervinai]], [[višta|naminės vištos]], [[gaidukas|gaidukai]]), tiek monogamai, kai jungiasi į poras ir laikosi kartu bent iki perėjimo pradžios (dauguma [[antiniai|ančių]]) arba kol pradeda skraidyti jaunikliai (daugelis paukščių). Kai kurių monogamų poros būna pastovios daugelį metų (stambių [[vanaginiai|vanaginių]], [[pelėdiniai|pelėdų]], [[žąsys|žąsų]], [[gulbės|gulbių]], [[gandriniai|gandrų]]).
Paukščiams veisimosi periodo pradžioje būdingos tuoktuvės. Tuo metu patinai bando patraukti patelių dėmesį neįprastomis pozomis, judesiais bei skrydžiais, pašiauštomis [[plunksna|plunksnomis]], skleidžiamais ypatingais garsais. Kiekvienos [[rūšis|rūšies]] tuoktuvės yra specifinės. Sudėtingiausios būna poligaminių paukščių. Per tuoktuves įvyksta [[kopuliacija]].
 
DidžiojiDaugumos dalisrūšių paukščių rūšiųpaukščiai darosuka [[lizdas|lizdus]]. Menkiausi būna perinčių ant žemės paukščių lizdai. [[Lėlys]] lizdo visai nedaro, kiaušinius deda tiesiog ant žemės. Į nedidelę duobutę žemėje kiaušinius deda [[strutis]], [[žuvėdriniai|žuvėdros]], įvairūs [[tilvikiniai]] paukščiai. Neįsiruošia lizdo ir perinčios uoksuose [[pelėdiniai|pelėdos]] bei [[žalvarnis|žalvarniai]]. Geniai išsikala [[uoksas|uoksus]], o [[urvinė kregždė]] ir [[tulžys]] šlaituose kasa gilius urvus. Dauguma paukščių lizdus įsirengia iš įvairių medžiagų. [[Tetervinas|Tetervinai]] ir [[fazanai]] lizdą iškloja sausa žole. [[Gandriniai|Gandrai]] panaudoja storokas šakas. [[Kregždiniai|Kregždės]] lizdus pastogėse bei langų kampuose lipdo iš sumaišytų su seilėmis žemių. Pietryčių Azijos [[salangos]] lizdą ant stačių uolų lipdo tik iš seilių.
 
Dalis paukščių savo kiaušinių neperi. [[Didžiakojės vištos]] juos užkasa į karštą smėlį ar į patino paruoštą pūvančių lapų krūvą. Kai kurių rūšių patelės pakiša savo kiaušinius perėti kitiems paukščiams. Toks lizdinias [[parazitizmas]] būdingas [[gegutė|gegutei]] ir kai kuriems Afrikos ir Amerikos [[žvirbliniai paukščiai|žvirbliniams paukščiams]].
Dėtyse būna nuo 1 iki 20 kiaušinių. Po vieną kiaušinį per metus deda [[kiviai]], stambiausi [[pingvinai]], [[albatrosiniai|albatrosai]], dauguma [[alkiniai|alkų]]. Labiausiai dėslūs yra perintys ant žemės paukščiai – [[vištiniai paukščiai|vištiniai]] ir [[antiniai|antys]]. Perėjimo metu daugeliui paukščių atsiranda perimosios dėmės – plikoje odoje būna daugiau kraujo [[kapiliarai|kapiliarų]]. Paprastai peri abiejų lyčių paukščiai. Kai kurių peri tik patelė (antys, vištiniai, [[lakštingala]]), arba tik patinas ([[kiviai]], [[kazuanas|kazuanai]], [[plaukikas]]).
 
Paukščių jaunikliai būna dviejų tipų. Perinčių ant žemės kivių, stručių, vištinių ir žąsinių jie išsirita apaugę pūkais, žvalūs. Nuo pirmos dienos juos vedžioja patelė, o kivių ir stručių – patinas. Gerai išsivystę jaunikliai išsirita ir kai kurių prie vandens gyvenančių paukščių: [[kraginiai|kragų]], [[nariniai|narų]], žąsinių, vandens vištų, [[kiriniai|kirų]]. Kitų paukščių, tarp jų ir tų, kurių lizdai yra medžiuose, jaunikliai paprastai būna nerangūs, todėl ilgai tūno lizde. Tokie jaunikliai vadinami lizdatupiai. Pingvinų, audrapaukštinių, gandrinių, vanagų ir pelėdų jie būnaišsirita gausiai pūkuoti, turiir pravertas akisregintys. Tačiau kiti lizdatupiai jaunikliai (žvirblinių, [[geniniai|genių]], karvelių, žalvarnio) išsikala bejėgiai, beveik pliki ir akli. Tokius suaugėliai maitina, šildo ir saugo nuo perkaitimo.
 
== Garsai ir čiulbėjimas ==
Sistematika pateikta remiantis [[Mečislovas Žalakevičius|M. Žalakevičiaus]] ir I. Žalakevičienės žurnale „Acta Zoologica Lituanica“ paskelbtu straipsniu „Šiuolaikinių paukščių poklasės (''Neornithes'') dabartinė klasifikacinė sistema: naujai aprobuoti lietuviški pavadinimai ir naujausia statistika“<ref name="Zalakevicius">[http://versita.metapress.com/content/m6186044635n411h/fulltext.pdf Žalakevičius M., Žalakevičienė I., Šiuolaikinių paukščių poklasės (''Neornithes'') dabartinė klasifikacinė sistema: naujai aprobuoti lietuviški pavadinimai ir naujausia statistika // Acta Zoologica Lituanica, 2009, Volumen 19, Numerus 4. ISSN 1648-6919]</ref>.
 
Laužtiniuose sklaistuoseskliaustuose ([]) nurodomas genčių ir rūšių skaičius, kurį pateikia savo straipsnyje M. Žalakevičius<ref name="Zalakevicius"/>.
 
Paukščiai skirstomi į 2 poklasius:
Anoniminis naudotojas