Automatinis vertimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 59:
Tačiau tikrasis progresas buvo kur kas lėtesnis ir po ALPAC ataskaitos (1966), kuri parodė, kad dešimtmetį trukęs tyrimas nepateisino vilčių, finansavimas buvo smarkiai sumažintas. Vėliau sumažėjus lūkesčiams, padidėjus ir atpigus skaičiavimo pajėgumams, vėl buvo atsigręžta į automatinio vertimo sistemas.
 
Lietuvių kalbai automatinio vertimo sistemos pradėtos kurti dar 2002 m. Kauno technologijos universiteto (KTU) magistro M. Žemaičio tuomet sukurta LAAL anglų-lietuvių kalbos vertimo programa dar neatliko visų vertimui reikalingų funkcijų ir neturėjo tinkamo morfologijos įrankio. 2002 m. G. Barisevičiaus, E. Černio ir A. Veiverio pradėta kurti automatinio vertimo žodynų duomenų valdymo bazė. 2004 m. šis projektas G. Barisevičiaus ir E. Černio perprojektuotas ir sukurtas patobulintas šios sistemos variantas, bei pateiktas kaip baigiamasis bakalauro darbas. 2005 - 2006 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLLK) užsakymu pradėta kurti automatinio vertimo sistema iš anglų į lietuvių kalbą. Projektui vadovavo KTU doc. B. Tamulynas, o projektavimo ir kūrimo darbus atliko G. Barisevičius. 2006 m. buvo pateiktas galutinis taisyklėmis paremtas vertimo sistemos variantas. Dėl per menkos žodynų bazės (~10 tūkst. žodžių) vertimas nebuvo tikslus. Tiesa, sistema turėjo savybę nudaugiareikšminti daugiaprasmius vertimus ir surasti labiausiai tinkamą. Šios problemos sprendimas buvo pateiktas G. Barisevičiaus baigiamajame magistro darbe. Kadangi aukščiau aprašyti KTU darbai niekada nebuvo pateikti viešai prieigai kalbos technologų arba visuomenės įvertinimui, galima teigti, kad tai buvo tąsos neįgijusios mašinio vertimo užuomazgos Lietuvoje.
 
2007 m. pabaigoje, finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) buvo sukurta pirmoji internetinė anglų-lietuvių automatinio vertimo sistema (http://vertimas.vdu.lt/twsas/). Ši sistema vertimą atlieka taisykliniais metodais.
2007 m. pabaigoje, finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, Vytauto Didžiojo universiteto sukurta pirmoji internetinė anglų-lietuvių automatinio vertimo sistema TWAS, kuri naudoja PROMPT vertimo variklį. Galima teigti, kad didžioji sistemos dalis buvo sukurta rusų kompanijos PROMPT. Lietuviai prisidėjo aprašinėdami lietuvių kalbos modelius ir taisykles, taisydami pastebėtas klaidas, testuodami sistemą bei kurdami papildomus sričių žodynus. Tiesa, sistema veikia nelabai stabiliai ir internetinė paslauga ne visada prieinama. 2006 m. lygiagrečiai su TWAS pasirodė ir „Tildės Biuro 2006“ vertimo vedlys, kuris buvo iš dalies automatinio vertimo užuomazga. 2008 m. į Google Translate paslaugas buvo įtrauktas automatinis vertimas anglų-lietuvių ir lietuvių-anglų kryptimis. 2010-2014 m. Lietuvių kalbos instituto svetainėje veikė Tildės kompanijos sukurta „Mašininio vertimo laboratorija“. 2015 m. finansuojama Europos Sąjungos lėšomis pagal priemonę „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“ VP2-3.1-IVPK-12K buvo sukurta anglų-lietuvių-anglų ir prancūzų-lietuvių-prancūzų automatinė vertimo sistema „VU mašininis vertimas“, kuri naudoja hibridinį mašininio vertimo metodą (mišrus statistinis ir taisyklinis metodas).
 
2008 m. į Google Translate paslaugas buvo įtrauktas automatinis vertimas anglų-lietuvių ir lietuvių-anglų kryptimis. Šios sistemos vertimas grįstas statistiniais metodais.
 
2010-2014 m. Lietuvių kalbos instituto svetainėje veikė Tildės kompanijos sukurta „Mašininio vertimo laboratorija“.
 
2015 m. finansuojama Europos Sąjungos lėšomis pagal priemonę „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“ VP2-3.1-IVPK-12K buvo sukurta anglų-lietuvių-anglų ir prancūzų-lietuvių-prancūzų automatinė vertimo sistema (https://www.versti.eu/lt https://www.xn--ratija-ckb.lt/vu-ma%C5%A1ininis-vertimas/vilniaus-universiteto-ma%C5%A1ininis-vertimas-/16). Šios sistemos vertimas grįstas statistiniais metodais.
 
= Taikomosios programos =