Neris: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Nenaudotinų šablonų migravimas
Eilutė 22:
[[Vaizdas:Lithuania Kaunas Neman Neris.jpg|thumb|250px|Neries ir Nemuno santaka]]
 
Neries plotis pačiame aukštupyje nesiekia 2 m, ties Vileika išplatėja virš 30 m, ties Ušos žiotimis siekia 60–80 m, ties Žeimenos žiotimis 75 m, plotis ties Vilniumi apie 90–100 metrų, Kaune 240 m, ties žiotimis 290 metrų {{išnaša|<ref>{{EL|1|81|Upės}}}}</ref>. Vietomis Neries vaga išplatėja iki 300–350 m (pvz., ties [[Žemieji Paneriai|Paneriais]] Vilniuje). [[Salpa|Salpos]] plotis aukštupyje 200–400 m, vėliau susiaurėja iki 50–70 m. [[Vileikos rajonas|Vileikos rajone]] yra išplatėjimas iki 600 m, ten upė sudaro [[senvagė|senvages]].
 
Upės vaga nuo Žodiškių Baltarusijoje labai akmenuota, joje gausu [[rėva|rėvų]]: didžiausi akmenynai yra [[Karveliškės (Nemenčinė)|Karveliškių]]–[[Verkiai|Verkių]], Vokės–Dūkštos (Vilniaus raj.), [[Kaspariškės (Palomenė)|Kaspariškių]]–[[Padaigai|Padaigų]] (Kaišiadorių, Jonavos raj.), [[Turžėnai|Turžėnų]]–[[Karmėlava|Karmėlavos]] (Jonavos, Kauno raj.). Didžiausios rėvos turi vardus – Avino (210 km nuo žiočių), Saidės (136 km), Druskinės (98 km). Jų ilgis siekia 350–800 m, gylis 0,8–1,3 m, srovės greitis 1,5–1,9 m/s. Žymūs rieduliai – [[Gaidelis]] (didžiausias upių akmuo šalyje), [[Mykoliškių akmuo]], [[Valiūnas (akmuo)|Valiūnas]] ir kt.