Pjeras Simonas Laplasas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Nenaudotinų šablonų migravimas
Eilutė 33:
 
== Biografija ==
Gimė Beaumont-en-Augo vietovėje, [[Normandija|Normandijoje]]. Nuo [[1764]] m. iki [[1766]] m. mokėsi [[Kanas (Prancūzija)|Caeno]] universitete. [[1769]] m. – [[1776]] m. dėstė [[Paryžius|Paryžiaus]] karo mokykloje. [[1771]] m. tapo profesoriumi. Paryžiuje įkūrė Normalinę ir Politechnikos mokyklas. 1780 m. sukūrė naują dangaus kūnų orbitų skaičiavimo būdą. 1787 m. įrodė, kad [[Mėnulis|Mėnulio]] judėjimo netolygumas yra ilgaperiodis, o jo greitis priklauso nuo [[Žemė]]s orbitos [[Ekscentricitetas|ekscentriciteto]] kitimo ir nuo planetų traukos jėgų poveikio. [[1789]] m. patikslino [[Jupiterio palydovai|Jupiterio]] palydovų judėjimo teoriją. [[1790]] m. paskirtas [[Matavimo vienetas|Matų]] ir svarsčių rūmų pirmininku, vadovavo metrinės matų sistemos kūrimo komisijai. Tyrinėjo dangaus mechaniką, matematinės fizikos problemas. [[1795]] m. pirmasis suformulavo klasikinį įvykio tikimybės apibrėžimą. Kartu su [[Antoine Lavoisier|A. Lavuazjė]] patobulino kalorimetrą, nustatė kai kurių kūnų lydymosi šilumą, ištyrė [[Vandenilis|vandenilio]] degimą [[Deguonis|deguonyje]]. Sukūrė kapiliarumo teoriją. 1809 m. sudarė garso sklidimo dujose formulę. Remdamasis [[Izaokas Niutonas|I. Niutono]] visuotinės traukos dėsniu, išplėtojo dangaus mechanikos metodus. Paaiškino [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] planetų [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]] ir [[Saturnas|Saturno]] judėjimo netolygumą.{{šaltinis|<ref>{{VLE|XI|528||Pierre Simon de Laplace (Pjeras Simonas de Laplasas)}}}}</ref>
Į [[Filosofija|filosofijos]] istoriją Laplasas įėjo kaip [[Determinizmas|determinizmo]] gynėjas. P.S. Laplaso vardas įrėžtas [[Eifelio bokštas|Eifelio bokšto]] pirmame aukšte esančiame 72 didžiausių Prancūzijos mokslininkų sąraše.