Kauno marios: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos Žymos: Žyma: Pasikartojantys simboliai Vizualus redagavimas |
Atšauktas naudotojo 84.55.19.113 (Aptarimas) darytas keitimas 4968233 |
||
Eilutė 15:
}}
'''Kauno marios''' – didžiausias dirbtinis [[vanduo|vandens]] telkinys [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Nemunas|Nemuno]] slėnyje, aukščiau [[Kauno hidroelektrinė]]s užtvankos, 223,4 km nuo Nemuno žiočių. Marios ir jų pakrantės priklauso [[Kauno marių RP|Kauno marių regioniniam parkui]].
Prie marių, netoli [[Rumšiškės|
== Duomenys
Marių plotas –
Žemutinėje marių dalyje (~25 km, tarp užtvankos ir [[Strėva|Strėvos]] žiočių) vanduo užliejęs visą Nemuno slėnį. Čia Kauno marios plačiausios ir giliausios. Krantai labai vingiuoti, ypač žemutinėje dalyje.
Eilutė 34:
Plačiausioje vietoje Kauno marios yra 3,3 km pločio, siauriausioje – 0,3 km. <ref>http://www.kaunomarios.lt/?id=16</ref>
==
[[Kauno HE]] pradėta statyti [[1955]] m., Kauno marios suformuotos [[1959]] m. rugpjūtį užtvenkus [[Nemunas|Nemuną]]. Upės vanduo per 9 mėnesius pakilo 19,5 metro, marių užlietoje teritorijoje iškeldintos 45 gyvenvietės (kaimai, vienkiemiai ir [[Rumšiškės|Rumšiškių]] miestelis – visų pirma sena bažnyčia ir varpinė). Marios užliejo 0,1 proc. Lietuvos ploto (63,5 km²), apie 20 kaimų. Ruošiant būsimųjų marių dugną buvo iškirsti slėnyje augę miškai, sodai, žemėmis užversti sodybų šuliniai, iškeltos kaimų kapinaitės. [[Birštonas]] ir [[Darsūniškis]] liko neužlieti dėl to, kad buvo įrengti pylimai, sausinimo kanalai, vandens perpompavimo stotys.
[[Vaizdas:Pažaislis.jpg|thumb|Pažaislio vienuolynas]]
Eilutė 42:
[[Vaizdas:Kauno hidroelektrine 2006-06-03.jpg|thumb|Kauno hidroelektrinė]]
==
Gyvenvietės pateikiamos nuo [[Kaunas|
'''Dešinysis Nemuno krantas:'''
| |||