Prigimtinė teisė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šalinamas Link FA šablonas. |
|||
Eilutė 2:
'''Prigimtinė teisė''' ir prigimtinės [[teisė]]s [[teisės teorija|teorija]] - viena seniausių [[teisės filosofija|teisės filosofijos]] ir [[teisės mokslas|teisės mokslo]] kategorijų. Nuo senų laikų prigimtinė teisė buvo priešpastatoma galiojančiai ([[pozityvioji teisė|pozityviajai]]) teisei kaip ideali, tobula netobulos egzistuojančios teisės atžvilgiu, kylanti iš pačios [[gamta|gamtos]] ir todėl nekinanti - keičiamos ir priklausomos nuo [[įstatymai|nustatytos]] [[žmogus|žmogaus]]. Kaip tobula prigimtinė teisė yra sąlygojama, apibrėžiama per amžiną idealo bei [[tikrovė]]s prieštarą, taip pat kai kuriomis pozityviosios teisės savybėmis, kurios pabrėžia šį prieštaravimą.
Pozityvieji įstatymai paprastai priimami ilgalaikiam taikymui. Kaip nustatytos bendro pobūdžio [[normos]] jie negali keistis kiekvienąkart keičiantis [[visuomeniniai santykiai|visuomeniniams santykiams]], kuriuos [[teisinis reguliavimas|reguliuoti]] jie yra sukurti, nors tuo metu gyvenimas keičiasi bei kyla naujų santykių nustatymo poreikis. Netgi patys geriausi įstatymai retai
Prigimtinės teisės, prigimtinės teisės mokyklos antipodas (priešingybė) XX amžiuje laikytinas [[teisinis pozityvizmas]], aukščiau visų normų keliantis pozityviąją teisę (galiojančius įstatymus, kitus formalius teisės aktus), padaręs didelę įtaką socialistinės teisės tradicijos valstybių teisiniame ir politiniame gyvenime (iki šiol kaip teisinė teorija turinti tvirtas pozicijas ir Lietuvos teisinėje sistemoje).
|