Goesai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nestea (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Sovijus76 (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 4:
[[Vaizdas:Wappen der Grafen von Goess nach Tyroff.png|thumb|left|Austrijos grafų fon Goesų atšakos herbas 1693 m.]]
[[Vaizdas:Damian de gois.jpg|thumb|right|Damião de Góis (1502–1574)]]
Austrijos grafų fon Goesų – riteriškosios Karlsbergo ir Moosburgo baronų giminės – šaknys siekia [[Portugalija|Portugaliją]]. Iš ten jos atstovai per [[Flandrija|Flandriją]] pasiekė [[Austrija|Austriją]]. Giminės protėviu laikomas '''Dom Amiã da Estrada''' iš Santo Vincente da Barca Asturijoje (Ispanija). Jis kartu su grafu Henriku Burgundiečiu atžygiavo į Portugaliją ir už nuopelnus mūšiuose [[1109 m.|1109 m.]] gavo šioje šalyje Góis provinciją, kurią valdė kaip karaliaus vietininkas. Tuo pačiu jis atstovavo garbingam, karuose nusipelniusiam kilmingųjų („Ricohombre“) sluoksniui.
 
Tiesioginiu Dom Amiã da Estrada palikuoniu buvo '''Damião de Góis''' (1502–1574). Yra žinoma, kad jis, būdamas devynerių metų, gyveno Portugalijos karaliaus Dom Manoel dvare. Vėliau studijavo [[Paduja|Padujoje]]. [[1523 m.|1523 m.]] tapo Portugalijos pirklių reikalų patikėtiniu Flandrijoje, taip pat Lietuvoje, karaliaus [[Žygimantas Senasis|Žygimanto Senojo]] dvare [[Vilnius|Vilniuje]], po to Danijoje ir Švedijoje. Damião de Góis buvo Portugalijos [[Humanizmas|humanistas]], diplomatas, istorikas, istorinio stiliaus lyrikos meistras.
[[Vaizdas:Johann von Goess1.jpg|thumb|'''Johann Freiherr von Goëss (1611–1696)''']]
Baronas '''Johanas fon Goesas''' (Johann Freiherr von Goëss, gimė 1611 m. [[Briuselis|Briuselyje]] – mirė [[1696 m.|1696 m.]] [[Roma|Romoje]]). Diplomatas, Gurko vyskupijos (Austrija) vyskupas ir kardinolas Romoje, buvo kilęs iš Olandijos baronų fon Goesų giminės. 1638 m. jis iš gimtojo Briuselio išvyko į Romą ir Neapolį, kur užsiėmė diplomato veikla. 1639 m. [[Šventoji Romos imperija|šv. Romos]] imperatorius [[Ferdinandas III (Leonas)|Ferdinandas III]] paskyrė jį valstybiniu patarėju ir patikėjo svarbias diplomatines užduotis, taip pat Danijos – Švedijos karo ir karų su Turkija metu. 1663 m. jis buvo pasiųstas derėtis su [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] didžiuoju viziriu Ahmed  Paša (kurio vadovaujamą turkų kariuomenę vėliau sėkmingai sumušė [[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] karinės pajėgos). Tačiau nieko nepešė, o grįžtant atgal į Vieną, netgi buvo užpultas, ir nedaug trūko, kad būtų netekęs gyvybės. Sukrėstas šio įvykio, jis nusprendė tapti dvasininku, nors kurį laiką dar ėjo diplomato pareigas Berlyne ir [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]]. 1675 m. sugrįžo į Vieną ir tapo Gurko vyskupijos vyskupu, o 1686 m. popiežius jį paskyrė Romos San Pietro di Montorio bažnyčios kardinolu. Paskutinius gyvenimo metus jis praleido Romoje.<ref>Loreta RIPSKYTĖ, Medvilionių Goesai – europinio lygio elito giminės atstovai, Sidabrė, 2016 m. sausio 30 d., p. 5, 7</ref>
 
== Goesai Kurše, Švedijoje, Lietuvoje ==
Eilutė 14:
Ši giminė Livonijoje žinoma nuo XIV–XV a., Kurše – nuo XVI a., Švedijoje – nuo XVII a., Lietuvoje – nuo XVIII–XIX a. Jų herbe – geltoname skyde vaizduojamas ožio ragas.
 
Kuršo atšakos pradininku apie 1540 m. laikomas '''Eberhard fon Goes''' (sutuoktinė Elisabeth fon Doenhoff). Goesai valdė dvarus vakariniame Kurše, atliko tarnybą [[Kuršo hercogystė|Kuršo ir Žiemgalos]] kunigaikščio dvare. Iš Kuršo aštakos 1672 m. susiformavo [[Švedija|Švedijos]] atšaka (Nr. 812), o apie 1800 m. ir Lietuvos. Pradininku laikomas '''Evaldas fon Goesas''' (gimęs 1766 m.), 4 kartos Eberhardo palikuonis, vedęs lietuvių bajoraitę Marijoną Daunoravičiūtę iš Pociūnų akalicos. Jie susilaukė vaikų Jono Martyno (1800), Baltramiejaus (1802), Ferdinando Teofiliaus (1804) ir Juozapo Nikodemo (1805). Jo tėvas Hermanas (mirė [[1766 m.|1766 m.]]) buvo Did. Svirkalės dvaro (Latvija) ir Juodiškių kaimo (Lietuva) valdytojas. Pagal oficialius to meto dokumentus Lietuvos Goesai buvo priskirti Kuršo kilmingųjų luomui, jos žymiausiai atstovais Lietuvoje laikomi Evaldo sūnus [[Juozapas Nikodemas von Goesas|Juozapas Nikodemas fon Goesas]] (1805–1877) ir anūkas [[Stanislovas Goesas|Stanislovas fon Goesas]] (1844–1916). Lietuvoje gyveno ir valdė nuosavybę Pociūnuose (Pakruojo r.) (28 ha), [[Joniškis|Joniškyje]] (58,5 ha), [[Medvilionių dvaras|Madvilionyse]] (94 ha).<ref>Loreta RIPSKYTĖ, Medvilionių Goesai – europinio lygio elito giminės atstovai, Sidabrė, 2016 m. sausio 27 d., p. 4, 2016 m. sausio 30 d., p. 5, 7</ref>
 
{{Commons|Category:Goëss (Adelsgeschlecht)}}