Boleslovas II Drąsusis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 38:
| vikiteka = Category:Boleslaus II of Poland
}}
'''Boleslovas II Drąsusis''', taip pat žinomas kaip Dosnusis ir Žiaurusis ({{pl|Bolesław II Śmiały arba Szczodry, arba Okrutny}}; apie [[1041]] arba 1042 m. – [[1081]] arba 1082 m. balandžio 2 arba 3 d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] kunigaikštis nuo 1058 iki 1076 ir trečiasis Lenkijos karalius ([[1076]]–[[1079]] m.)
Boleslovas II laikomas vienu iš gabiausių [[Piastai|Piastų]] valdovų. 1075 m. jis atkūrė [[Gniezno arkivyskupystė|Gniezno arkivyskupystę]] (konsekruota 1064 m.) ir įkūrė [[Plocko diocezija|Plocko dioceziją]]. Mogilne, [[Liublinas|Liubline]] ir [[Vroclavas|Vroclave]] įkūrė [[Benediktinai|benediktinų]] vienuolynus. Boleslovas II taip pat buvo pirmasis Lenkijos monarchas išleidęs tiek savų monetų, kad jos išstūmė ankstesnių Piastų valdovų laikais vyravusias užsienio monetas. Jis įkūrė karališkąsias monetų kalyklas [[Krokuva|Krokuvoje]] ir Vroclave.
Pagal kronikininką Galą Anonimą (''[[Gallus Anonymus]]'') jo valdymo metu Boleslovas vadintas ''largus'' ("dosnusis", {{pl|Szczodry}}), nes visoje Lenkijoje fundavo daugybę bažnyčių ir vienuolynų. "Drąsiuoju" ({{pl|Śmiały}}) pirmą kartą vadinamas vėlyvojoje ''Lenkijos karalių kronikoje''.
Boleslovas Drąsusis pabaigė kovas su [[vengrai]]s, [[moravai]]s, [[čekai]]s, užpuolė prūsus bei apgulė [[Graudecas|Graudecą]]. Keršydami Boleslovui už savo užpuolimą prūsai užpuolė Lenkiją. [[1064]] m. sudaręs taiką su čekais ir [[Moravai|moravais]] vėl užpuolė [[Prūsija|Prūsiją]], kas baigėsi dalies sunkiosios Boleslovo Drąsiojo raitijos paskendimu besikeliant per Sara upę. Kovos su prūsais vėl liovėsi, Boleslovui Drąsiajam išvykus į [[Kijevas|Kijevą]] taikyti brolių.▼
== Gyvenimas ==
Po tėvo Kazimiero mirties 1058 m. vyriausias sūnus Boleslovas II paveldėjo [[Didžioji Lenkija|Didžiąją]] ir [[Mažoji Lenkija|Mažąją Lenkiją]], taip pat [[Mazovija|Mazovijos]], [[Pomeranija|Pomeranijos]] ir [[Silezija|Silezijos]] žemes. Jo jaunesnieji broliai Vladislovas Hermanas ir Mieško tapo likusių provincijų valdytojais. 1065 m. Mieško mirė ir jo žemės atiteko Boleslovui II.
Iš tėvo paveldėjo stabilizuotą šalį; Boleslovas II tęsė jo užsienio politiką apsupti savo valdas sąjungininkiškomis karalystėmis, kad galėtų atsilaikyti prieš Šventosios Romos imperijos ekspansiją iš vakarų. Siekdamas šių tikslų jis vykdė daugybę žygių į užsienį: 1060-1063 m. jis įsiveržė į Vengriją padėti savo dėdei karaliui Belai I paveldėjimo konflikte su jo sūnėnu Saliamonu, remiamu jo sesers vyro Vokietijos karaliaus Henriko IV. Padedamas Lenkijos pajėgų Bela 1061 m. nugalėjo.
▲Boleslovas Drąsusis pabaigė kovas su
== Šeima ==
| |||