|
== Biografija ==
Virginia gimė Londone seruisero LesliuiLeslio StephenStepheno ir JuliaiJulios Prinsep Stephen šeimoje. Buvo auklėjama namuose šeimos, garsėjusios išsilavinimu ir ryšiais. Virginia turėjo keturis brolius ir tris seseris, trys iš jų – iš ankstesnių tėvų santuokų.
Woolf augo Viktorijos laikų visuomenėje – jos tėvas seras Leslis StephenStephenas buvo redaktorius, kritikas ir biografas, palaikė ryšius su [[William Thackeray|Williamu Thackeray]] („ [[Tuštybės mugė]]s“ autorius).
PasakKaip Woolfatsimena atsiminimųWoolf, jos ryškiausi vaikystės prisiminimai nebuvobuvo ne iš Londono, bet iš [[St Ives]] miestelio [[Kornvalis|Kornvalyje]], kur jos šeima leisdavo vasaras iki 1895 metų. Jie apsistodavo savo namuose, ir įspūdžiai iš atostogų, vietovaizdžių ir Godrevio švyturys turėjo įtakos jos kūrybai, ypač romanui „Į švyturį“.
Staigi motinos mirtis 1895, kai Virginiai tebuvo 13, taip pat jos sesers mirtis po dar dvejų metų, nulėmė pirmąją nervinę krizę. Tėvo mirtis 1904 išprovokavo labiausiaisunkiausią gąsdinantį sutrikimąpasiligojimą, dėl kurio buvo gydoma atitinkamose institucijose.
Manoma, kad prie nervinių išsekimų ir vis atsinaujinančios Virginios Woolf depresijos prisidėjo ir jos netikrų brolių seksualinis priekabiavimas prie jos ir sesers Vanesos.
Nors kentėjo nuo psichinių sutrikimų, kurie paveikė jos socialinį gyvenimąvisuomeninįgyvenimą, tačiau literatūriniailiteratūriniams sugebėjimams bloga sveikata gebėjimaiįtakos nepaveiktineturėjo.
Studijuodama LondonLondono King’s CollegeKarališkajame universitete susipažino su įtakingais kultūros veikėjais beiir savo būsimu vyru – Leonardu WoolfWoolfu. Tuo metu su bičiuliais subūrė ir Bloomsbury Group.
==== Asmeninis gyvenimas ====
Virginia Stephen ištekėjo už Leonardo WoolfWoolfo 1912, apibūdindama jį apibūdino kaip „beskatikį žydą“ („penniless Jew“). Porą siejo artimas ryšys, jie bendradarbiavo ir dirbdami – 1917 įkūrė leidyklą „Hogarth Press“. Ši leidykla ir išleido daugumą Woolf ir jos bendraminčių knygų.
[[Vaizdas:Laszlo - Vita Sackville-West.jpg|left|thumb|Vita Sackville-West. Philip Alexius de László, 1910.]]
Dalyvaudama ''Bloomsburry grupėje'', kuri išreiškėreiškusioje laisvą požiūrį į seksualumą, ji sutiko [[Vita Sackville-West|Vitą Sackville-West]], kuri suvaidino svarbų vaidmenį Virginios gyvenime artimoskaip draugėsartima draugė ir meilužės rolėjemeilužė. Jų romanas tęsėsi per visą trečiąjį XX amžiaus dešimtmetį, o 1928 metais Virginia Vitai pristatė [[Orlando|Orlandą]] (''Orlando: A Biography''): fantastinę istoriją apie herojų, kurio gyvenimas tęsiasi per tris amžius, esant tiek vyrovyriškos, tiek motersmoteriškos lytyselyties. Vitos sūnus šią knygą pavadino "ilgiausiu ir žaviausiu meilės laišku istorijoje".
==== Mirtis ====
PabaigusiBaigusi savo paskutinį darbą ''Tarp veiksmų'' (''Between the Acts''), Virginia Woolf vėl puolė į depresiją, panašią, kurikokia kankino ją anksčiau. Karas, jos namų [[Londonas|Londone]] sunaikinimas, šaltas jos kurtos bičiulio [[Roger Fry|Rogerio Fry]] biografijos įvertinimas sugniuždė Virginią. Jos padėtis pablogėjo taip, kad ji nebegalėjo kurti.
1941 metų kovo 28 dieną, Woolf, baimindamasi naujos nervinės krizės, prisikrovė kišenes akmenų ir nusiskandino upėje netoli namų esančioje upėje. Jos kūną rado tik balandžio 18 dieną. Palaidota savojos namų sode, po medžiu, [[Rodmelis|Rodmelyje]], [[Saseksas|Sasekse]].
[[Vaizdas:Monks house 2.jpg|right|thumb|Virginios Woolf ir jos vyro kapai namuose Rodmelyje.]]
== Darbas ==
Virginia Woolf profesionaliai rašyti pradėjo 1905 metais, pirmiausiai rašydama straipsnius "Times Literary Supplement". Pirmoji novelė "Kelionė į pasaulį" buvo išleista 1915 metais.
Po to sekėleisti kiti Woolf darbai, kurie sulaukė gerų kritikų atsiliepimų, taip pat ir populiarumo tarp platesniųplatesniuose visuomenės sluoksniųsluoksniuose. BuvoJi buvo paskelbta viena didžiausių XX-ojo amžiaus rašytojų ir viena svarbiausių modernizmo atstovių.
Maža to, ji laikoma viena kūrybingiausiai anglų kalbą vartojusių rašytojų. Ji eksperimentavo su sąmonės srautu, paslėptais charakterių psichologiniais ir emociniais motyvais, įvairiais pasakojimo skaidymo bei chronologijos variantais. Rašytojo E. M. Forsterio teigimu, ji anglų kalbą pastūmėjo "truputėlį toliau iš tamsos", o jos literatūrinių ir kūrybinių pasiekimųlaimėjimų įtaka jaučiama ir šiandien.
Woolf reputacija smuko po II-ojo pasaulinio karo, kuomet ji buvo kaltinama [[antisemitizmas|antisemitizmu]] ir snobizmu.
== Romanai ==
=== „Kelionė į pasaulį“ ===
The Voyage Out, 1915 m.[[Vaizdas:The_Voyage_Out.jpg|thumb|170px|'''„Kelionė į pasaulį“, 1915 m.''']]Viename iš V. Woolf sąmojingiausių ir socialiaisocialinių satyrinių romanų „Kelionė į pasaulį“ Reičel Vinrans (Rachel Vinrance) išplaukia į Pietų Ameriką vienu iš tėvo laivu,laivų pasileisdamaį savęs ieškojimo kryptimipaieškas modernioje mitinės kelionės versijoje.
=== „Naktis ir diena“ ===
Jacob’s Room, 1922 m.
„Džeikobo kambarys“ yra romanas apie vyriškumą ir karą, parašytas po Pirmojo pasaulinio karo. Pati būdama pacifistė, Woolf daugelyje savo romanų rašo apie individų, šeimų ir tautų karo traumas kaip socialinessocialinius ir psichologinespsichologinius karo pasekmėspadarinius. Romanas prasideda našlės Betės Flanders (Betty Flanders) atostogomis Kornvalyje su savo vaikais Džeikobu (Jacob), Arčeriu (Archer) ir Džonu (John). Karo trauma pranašaujama labai atviroje scenoje. Žaisdamas paplūdimyje, jaunasis Džeikobas jaučiasi „šiek tiek didvyriu“, kai užlipa ant uolos, bet jo narsumą greitai pakerta akistata su dviem įsimylėjeliais, gulinčiais paplūdimyje, ir jis suvokia pasiklydęs. Paplūdimys tampa košmariška vieta, kurioje daiktai nėra tokie, kokie atrodo. Jis susižavi avies kaukole, kuri tampa pagrindine mintimi tekste, vėl primenančia mirtį ir dūlėjimą.
Romanas prasideda našlės Betės Flanders (Betty Flanders) atostogomis Cornwall‘yje su savo vaikais Džeikobu (Jacob), Arčeriu (Archer) ir Džonu (John).
Karo trauma pranašaujama labai atviroje scenoje. Žaisdamas paplūdimyje, jaunasis Džeikobas jaučiasi „šiek tiek didvyriu“, kai užlipa ant uolos, bet jo narsumą greitai pakerta akistata su dviem įsimylėjeliais, gulinčiais paplūdimyje, ir jis suvokia pasiklydęs. Paplūdimys tampa košmariška vieta, kurioje daiktai nėra tie, kurie atrodo. Jis susižavi avies kaukole, kuri tampa pagrindine mintimi tekste, vėl primenančia mirtį ir dūlėjimą.
Išleistas 1922, romanas tapo tipiškiausiu modernistų tekstu, pagrindiniu tuo svarbiu modernistų literatūros momentu.
Romanas „Misis Dalovei“ tyrinėja žvarbią praeitį ir šviesesnės ateities galimybę. Pirmo pasaulinio karo tragedija vis dar ryški, o laiko bei minčių laisvė, galios prievarta ir meilės jėga yra temos, kurios susipina. Klarisa Dalovei (Clarissa Dalloway) yra savimi pasitikinčio diduomenės žmogaus žmona. Ruošiantis vakarėliui, ryšys tarp jos ir Septimo Voreno Smito (Septimus Warren Smith) tampa kaip niekada matomas.
„Misis Dalovei“ yra eksperimentinė ir įtraukianti knyga. Ji tapo skaitytojų mėgstamiausia nuo pirmojo 1925 metaism.
=== „Į švyturį“ ===
To The Lighthouse, 1927 m.
„Į švyturį“ yra romanas, vienas labiausiai atspindinčių autorės biografiją. Kūrinys paremtas V. Woolf jaunystės patyrimais, paliečiakalba apie vaikystę ir vaikišką supratimą bei troškimus, todėl yra vienas aštriausių, nagrinėjant paauglių tarpusavio santykius, santuoką ir pasikeitusią socialinės klasės struktūrą per Didįjį karą. Ši paprasta ir įsimenanti istorija įamžina gyvenimo trumpalaikiškumą ir supantį pasaulį.
=== „Orlandas“ ===
Orlando: A Biography, 1928 m.
„PatsPats šviesiausias V. Woolf kūrinys, romanas „Orlandas“, skirtas neeilinei asmenybei ir artimai draugei Vitai Sackville-West, iš esmės yra biografinio žanro parodija. Autorė sukūrė charakterį, nepavaldų laiko ar lyties suvaržymams. Pasakojimo pradžioje Orlandas – karalienės Elžbietos I amžiuje gimęs, turtingas, veržlus ir kūrybingas didikas. Po trijų amžių jis virsta moterimi. Romano veikėjas-veikėja regi, kaip keičiasi valdovai, bičiuliaujasi su kiekvieno šimtmečio žymiausiais literatais, seka madas. Karalienės Viktorijos amžiuje ji klusniai vilki gausybę apatinių sijonų, išteka, pagimdo vaiką. XX a. vairuoja automobilį ir išleidžia poemą, rašytą nuo vaikystės. Autorė atsisveikina su ja „šią akimirką“. Jai trisdešimt šešeri.
„Orlandas“ – Europos istorijos, visuomeninio ir literatūrinio gyvenimo karnavalinė eisena, be to, – sąmojingas lyčių prigimties ir paskirties perkainojimas.“¹
The Years, 1937 m.
„Metai“ yra viena labiausiai ambicingųambicingiausių ir gražiaigražiausiai parašytų V. Woolf knygų. Pagrindinė knygos tema yra Laikas- tai laikas, jungiantis tris anglų aukštuomenės Pargiterių (Pargiters) šeimos kartas. Istorija prasideda vieną 1880 metų dieną: pasakojama apie Kolonelį Abelį Pargiterį (Colonel Abel Pargiter), jo mirštančią žmoną ir septynis jų vaikus, o baigiasi nuostabiai aprašytu 1930 metų vakarėliu, kuriame apžvelgiami jauni ir seni Pargiterių šeimos nariai. Svarbūs įvykiai – gimimai, mirtys, santuokos, karai – yra kasdieniai momentai, užvaldantys tobulai sukurtomis scenomis.
=== „Tarp veiksmų“ ===
Between The Acts, 1941 m.
Istorija vyksta 1939 metų birželį PointzPoinc Hall‘eHole, Oliverių šeimos viloje pačioje Anglijos širdyje. Sode žmonėsŽmonės susirenka kasmetiniamsode, kasmetiniame Anglijos laikų karnavaluikarnavale: pradedant nuo karalienės Elžbietos I laikų, baigiant „savais“. Anglijos istorijai atsiskleidžiant, vilos gyventojų gyvenimai taip pat įgauna formą.
Tarp vaidinimų mes pamatome įtemptus Isos Oliver ir jos patrauklaus vyro Giles‘o santykius. Jie yra komplikuoti dėl ponios Manresos buvimo – koketiškos moters, kuri susidomi Giles‘u. Priėjus vaidinimo išvadas, atlikėjai ir publika toliau tęsia savo kasdienį gyvenimą, Giles‘as ir Isa lieka spręsti savo širdies reikalusreikalų patys.
Tai lyriška ir humoristinė, provokuojanti istorija apie sudėtingussudėtingą kasdienių žmonių gyvenimusgyvenimą bei emocines kančias ir bendrą patirtį.
== Šaltiniai ==
| 