Pozityvizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pozityvizmo pradininkas - prancūzų filosofas [[Ogiustas Kontas]] (''Auguste Comte'', 1798-1857). Jis pirmasis iškėlė idėją, kad nuo [[metafizika|metafizikos]] reikia pereiti prie pozityvaus, t.y. mokslinio žinojimo. Šis perėjimas yra laipsniškas, nes [[žmonija]] pereina skirtingus proto etapus. Žmogiškasis [[protas]] skirtingu istoriniu metu naudojasi 3 metodais, kurie savo esme yra priešingi vienas kitam:

<p>Tai yra 3 skirtingos istorinės pažinimo vystymosi stadijos arba bendros požiūrio į [[pasaulis|pasaulį]] sistemos. Pirmiausia yra '''teologinio vystymosi stadija'''. Čia žmogus siekia paaiškinti visus reiškinius gamtiniuantgamtiniu įsikišimu.</p>

<p>'''Metafizinis''' tyrinėjimas irgi siekia visapusiško absoliutaus žinojimo apie pasaulį, bet remiasi jau ne [[dvasia|dvasiomis]], bet įvairiomis išgalvotomis esmėmis (pagrindais, priežastimis). Metafiziniame mąstyme mintis pasirodo labai plati ir palaipsniui pasiruošia moksliniam darbui. Pagrindinė šio mąstymo klaida &mdash; siekiama pažinti absoliučią viso ko pradžią ir priežastį, o tai yra neįmanoma. Taigi, metafizika pasineria į nežabotas bevaises fantazijas[[fantazija]]s, todėl, O. Kontas buvo bet kokios metafizikos kritikas.</p>

<p>'''Pozityviojoje stadijoje''' žmogaus protas atsisako tyrinėti visatos atsiradimą ir tikslus, taip pat noro žinoti reiškinių vidines priežastis, užsiima tik reiškinijos [[dėsnis|dėsnių]], santykio nuoseklumo ir reiškinių panašumo analize. Mokslas ir jo dėsniai gali atsakyti tik į klausimą „kaip“, o ne „kodėl“. Mokslai turi stebėti ir atsakyti, kas atrasta bandyme, turi atrasti empirinius dėsnius. Taigi, mokslas yra vienintelis pažinimo šaltinis.</p>

<p>Konto teigimu, mes nežinome daiktų esmės ir nežinome, kaip iš tikrųjų atsiranda [[faktas|faktai]], bet mes žinome faktų eiliškumo santykius ir jų sutapimą. Mūsų žinojimas yra santykinis ir reliatyvus. Nė vienas bandymas neturi galutinių ribų ir gali būti išplėstas tik tiek, kiek leidžia žmonių galimybės. Pozityvistai [[gamta|gamtą]] tyrinėja remdamiesi loginiu indukciniu būdu. Supratimo problemos, kurių negalime išspręsti ar patvirtinti bandymo keliu, anot Konto, melagingos ir nereikalingos. Jo manymu reikia sugalvoti tokias hipotezes, kurios leistų daugiau ar mažiau, bet visada jas patikrinti.</p>