Antiteizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Antiteistai teigia, jog tikėjimas į [[dievas|Dievą]] ir [[pomirtinis pasaulis|pomirtinį gyvenimą]] slopina žmogaus iniciatyvą aktyviai spręsti savo problemas čia ir dabar bei tiesiog nesitaikstyti su dabartine sunkia padėtimi. Antiteistų įsitikinimu, jei dabartinis pasaulis yra netikęs, būtina (užuot kentėjus ir laukus pomirtinio atpildo) rasti naujos, geresnės santvarkos principus ir (jei reikia, ir jėga) pakeisti jąja dabartinę. Netinkamai besielgiantis žmogus turi bijoti ne Dievo, o jį supančios visuomenės[[visuomenė]]s atpildo. Jei visuomenės įstatymai neapsaugo jos narių nuo tarpusavio bjauraus elgesio, tokia visuomenė pasmerkta žlugti, užleisdama vietą geresnei. Paplitęs antiteistų teiginys, jog religija paprasčiausiai visada gina stipresniojo teisę, kuri ne visada yra morališkai pagrįsta.

Antiteistai taip pat teigia, jog praeityje dėl religinių pažiūrų išsaugojimo buvo nepateisinamai varžomi [[astronomija|astronomijos]], [[biologija|biologijos]] bei [[evoliucija|evoliucijos]] teorijos mokslo tyrimai bei jog tariamai religiniu pagrindu yra buvę daug ne iting garbingų [[karas|karų]]. Šiems teiginiams pagrįsti jie turi labai seniai įvykusių istorinių faktų ([[kryžiaus žygiai]], kai kurių mokslininkų persekiojimai (astronomas [[Džordanas Bruno]] buvo sudegintas už savo teorijų skelbimą). Tačiau šiuo metu religijos įtaka mokslinių tyrimų suvaržymui yra labai menka ir patys mokslininkai teigia jog jų atrandami ar paneigiami faktai su Dievo buvimu neturi nieko bendra.

''Christopher Hitchens'' aprašo savo pažiūras taip: