Japoniškas kardas: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Per istoriją susiformavo keturios pagrindinės lenktų kardų formos (''katači''), kurios skiriasi ilgiu.

*[[Katana]] - siekiantis apie 60 cm.

*[[Vakizaši]] - siekiantis 30-60 cm.

 

1867 m., po [[Meidži restauracija|Meidži restauracijos]], samurajams buvo uždrausta nešiotis kardus. Toks pasikėsinimas į tradiciją, kuriai daugiau nei tūkstantis metų, išdidžios karių kastos nebuvo lengvai priimtas, todėl imta nešioti medinį katana. Nors nepavojingos “lazdos” ir užgožė ašmenis, tačiau katana – “samurai siela” išliko gyva.

==Gamyba==

Iš pradžių [[geležtė]]s buvo gaminamos iš [[geležis|geležies]] ir grynanglies, kalviai naudojo tik ugnį, vandenį, priekalą ir kūjį. Iš tokių gan paprastų medžiagų ir primityviomis priemonėmis buvo pagaminti geriausi pasaulyje kardai. Nukaldinus geležtę, kardų poliruotojas paruošdavo ją kitam etapui. Kardų bandytojas išbandydavo kardo ašmenis pjaustydamas lavonus arba nuteistus nusikaltėlius – pradėdavo nuo smulkesnių kaulų, pereidamas prie stambesnių. Rezultatai buvo dažniausiai užrašomi ant kriaunų ''nakago''.