|
[[Vaizdas:Petitcodiac Baptist Church.jpg|thumb|300px|right|Baptistų bažnyčia]]
'''Baptistai''' ({{Gr|βαπτιζω}} – „krikštas, panardinimas“) – krikščioniškųjų bažnyčių grupė, kurių vienas iš pagrindinių išskirtinių bruožų yra tai, kad jie pripažįsta tik tikinčiųjų, ir tuo pačiu suaugusiųjų, [[Krikštas|krikštą]]. Taip pat pabrėžiamas bendruomenės vaidmuo gyvenime ir bažnyčios mokyme.
'''Baptistai''' - Evangelijos krikščionys; krikščioniška tikinčiųjų grupė, kurios pavadinimas kilo nuo graikiško veiksmažodžio "βαπτίζω" - krikštyti, panardinti, padaryti švariu. Baptistų bažnyčia vadovaujasi tik Biblijos autoritetu.
== Istorija ==
Baptistų kilmė nėra aiški, yra kelios baptistų atsiradimo teorijos. Dėl naujagimių krikšto atitikimo [[biblija|Biblijos]] mokymui abejota dar iki [[Reformacija|Reformacijos]], pvz., [[Valdiečiai|valdiečių]]. Artimesnes sąsajas galima rasti su XVI a. [[anabaptistai]]s. Reformacijos metu anabaptistai atmetė krikšto prasmę, jei krikštijamieji nesupranta savo nuodėmės, netiki ir patys nesiekia krikšto.<ref>Schleitheimer Täuferbekenntnis Artikel 1 [http://www.museum-schleitheim.ch/bekenntnis/artikel2.htm]</ref> Dėl to anabaptistai praktikavo išskirtinai tik tikinčiųjų krikštą. Patys baptistai sąsajų su anabaptistais dėl jų radikalumo vengia, mieliau sieja savo kilmę su pirmųjų amžių krikščionių tikėjimu.
Istorijoje yra žinoma, kad baptistų bendruomenės veikė jau tamsiųjų viduramžių laikais. Per kiekvieną bažnyčios istorijos amžių buvo žmonių grupių, besilaikančių tų pačių doktrinų, kurių baptistai laikosi ir šiandien. Kartais tos grupės tarp savęs siejosi, kartais – ne ir buvo žinomos įvairiais vardais: montanistai (150 m.), novatistai (240 m.), donatistai (350 m.), paulikiečiai (650 m.), albingiečiai (1022 m.), valdiečiai (1170 m.), o anabaptistų vardas iškilo prieš Reformaciją. Jiems visiems tikėjimo pagrindu buvo ir yra - Šventasis Raštas. Žinoma, šimtmečių bėgyje, kai kuriose vietovėse pasireiškė ir skirtumų.
Kai kur baptistai, be galo brangindami gyvybę, atsisakė imti ginklus, kariauti, priešinosi [[mirties bausmė|mirties bausmei]]. Kitur gi, tame nematė nieko neigiamo. Pasitaikydavo, kad baptistai turėjo bendrą turtą ir gyveno kartu. Baptizmas atsirado kaip atsakas į magisterinę Reformaciją, kurią sudaro [[liuteronybė]] ir [[kalvinizmas]]. Baptistai tapo įpėdiniais radikaliosios reformacijos, suklestėjusios [[Šveicarija|Šveicarijoje]], Pietų Vokietijoje, [[Elzasas|Elzase]], [[Nyderlandai|Nyderlanduose]] ir kitur. Plisti ėmė jau XVI a., pirmoji žinoma anglų baptistų bendruomenė susikūrė 1609 m. [[Amsterdamas|Amsterdame]] (Olandijoje), pačioje Anglijoje - 1633 m., buvo persekiojami kaip sektantai. 1535 m. Londone sudeginti 10, 1536 m. - 14 baptistų.
Pasitaikydavo, kad baptistai, sekdami pirmųjų mokinių pavyzdžiu, gyveno kartu kaip didelė šeima ir turėjo bendrą turtą. Dėl savo įsitikinimo dėl suaugusiųjų krikšto ir atsiskirimo nuo valdžios, baptistai buvo persekiojami. Bėgdami nuo persekiojimų, daugelis tikinčiųjų persikėlė į Amerikos žemyną. Vėliau dalyvavo kurdami Jungtines Amerikos Valstijas. Būtent ten baptistų bažnyčių iniciatyva buvo pradėta atskirti bažnyčią nuo valstybės.
Bėgdami nuo persekiojimų, daugelis baptistų persikėlė į [[šiaurės Amerika|Š. Amerikos]] žemyną. Pirmoji bendruomenė šiaurės Amerikoje įsisteigė 1639 m. (William Roger Providente, Rod Ailendo valstijos įkūrėjas). Vėliau dalyvavo kurdami Jungtines Amerikos Valstijas. Būtent ten baptistų bažnyčių iniciatyva buvo pradėta atskirti bažnyčią nuo valstybės.
== Pavadinimo kilmė ==
Pavadinimas „baptistas” yra biblinis. Pirmiausia jis pastebimas Biblijoje, Evangelijos pagal Matą 3 skyriaus 1 eilutėje ir nurodo Joną Krikštytoją, kuris skelbė atgailą ir kvietė žmones tikėti ateinančiu Jėzumi. Tie, kurie patikėjo Jono skelbiama žinia, parodydami atgailą ir tikėjimą, buvo krikštijami Jordano upėje visiškai panardinant po vandeniu. Taigi žodis „baptistas” yra kilęs iš krikšto ir reiškia žmogaus panardinimą į vandenį. Taip pat šis pavadinimas, kaip ir Jono Krikštytojo skelbiama žinia, atkreipia žmonių dėmesį į Jėzų ir Evangeliją. Vandens krikštas yra paveikslas, atvaizduojantis Evangeliją – Jėzaus mirtį už žmonių nuodėmes ir prisikėlimą. Kartu tai ir paveikslas, atvaizduojantis mūsų, tikinčiųjų į Jėzų, atgailą ir apsisprendimą mirti nuodėmei ir prisikelti, pradėti naują gyvenimą, kartu su prisikėlusiu Jėzumi. Todėl pavadinimas „baptistas” reiškia ir tą, kuris yra apsisprendęs gyventi tvirtą ir dorą krikščionišką gyvenimą.
Vokietijoje baptistai atsirado tik 1834 m., iš čia plito į kitas šalis, Šveicariją, dabartinę Austriją, 1841 m. baptistų bendruomenė susikūrė [[Klaipėda|Klaipėdoje]]. Rusijoje baptistai atsirado 1869 m. ir susijungė su anksčiau čia atvykusiais štundistais. Ilgą laiką Rusijos baptistai buvo draudžiami ir persekiojami (tremiami į Sibirą ir Užkaukazę). Baptistai sukūrė daugybę misijų Afrikoje (Kamerūne ir kt.), Azijoje (Kinijoje, Indijoje).
Kartais gali atrodyti, kad šis pavadinimas yra neįprastas ir naujas Lietuvoje, tačiau iš tikrųjų jis nėra naujas nei pasaulyje, nei Lietuvoje. Nuo Jėzaus laikų iki šių dienų kiekvienoje kartoje buvo bažnyčių, kurios paprastai, tačiau nuoširdžiai tikėjo į Jėzų Kristų. Jų gyvenimo ir tikėjimo pagrindas visada buvo Šventas Raštas – Biblija, o ne žmonių tradicijos. todėl ir vardas „baptistas” buvo vartojamas pagarbiai, nes jis visada kviečia žmones tikėti vienintelį ir tikrąjį Biblijos Dievą – Jėzų, skelbti Evangeliją ir gyventi dorą krikščionišką gyvenimą.
Pirmoji tarptautinė baptistų organizacija susikūrė 1905 m. tarptautiniame kongrese Londone. Kongreso metu buvo įsteigta Pasaulinė baptistų sąjunga (''Baptist World Alliance''). Kongresas skelbė, kad pasaulyje tuo metu buvo 6 mln., krikštytų, t. y. suaugusiųjų baptistų, o su vaikais - 20 mln. Iš 6 mln suaugusiųjų 3,5 mln. buvo JAV (iš jų 2 mln. juodaodžių), 1 mln. Anglijoje, 200 tūkst. [[indija|Indijoje]], 126 tūkst. Kinijoje, 43 tūkst. Rusijoje (23 tūkst. vokiečių ir 20 tūkst. rusų), 43 tūkst. Švedijoje, 34 tūkst. Vokietijoje, 10 tūkst. Austrijoje, 9000 - Konge.
1926 m. Pasaulinė baptistų sąjunga skelbė, kad pasaulyje buvo 9,5 mln. suaugusiųjų baptistų (su vaikais virš 20 mln.), iš jų šiaurės Amerikoje 8,19 mln., centrinėje Amerikoje 59,3 tūkst., Pietų Amerikoje - 25,9 tūkst., Europoje 625,8 tūkst. (daugiausia Anglijoje), Azijoje 313,7 tūkst., Afrikoje 64,6 tūkst. ir Australijoje 31,8 tūkst.
== Baptistai pasaulyje ==
Šiuo metu baptistų bažnyčioms priklauso daugiau kaip 100 milijonų pakrikštytų narių visose pasaulio šalyse. Daugiausia baptistų yra [[Anglija|Anglijoje]], Šiaurės Amerikoje ir [[Vokietija|Vokietijoje]]. Daug baptistų yra susitelkę [[JAV|Jungtinėse Amerikos Valstijose]]. Iš baptistų bene žinomiausi yra amerikiečiai [[Džimis Karteris]] (buvęs JAV prezidentu) ir juodaodžių pastorius [[Martinas Liuteris Kingas]], vadovavęs judėjimui už lygias teises ir už tai nužudytas, anglas Džimas Keris (''Jim Carrey'') – vienas garsiausių krikščionių misionierių-pirmtakų, buvęs ir lingvistu, dirbęs Indijoje ir Mianmare [[XVIII amžius|XVIII a.]] ir kiti.
Dabar Lietuvoje yrabaptistai apieplačiau 20žinomi baptistųjau nuo [[XIX amžius|XIX bažnyčiųa. ]] Dalisvidurio. jųVis yradar susivienijusiosveikiančios įir seniausios Lietuvos Evangelikųbaptistų Baptistųbendruomenės bendruomeniųyra Sąjungą[[Klaipėda|Klaipėdoje]] ( LEBBSįkurta [[1841]] m.), kitos[[Kaunas|Kaune]] (įkurta [[1876]] m.), bendradarbiauja necentralizuotai[[Ylakiai|Ylakiuose]]. [[Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga]] 2001 m. [[liepos 12]] d. buvo valstybės (Seimo nutarimas Nr IX-646; [2]) pripažinta Lietuvos valstybės kultūros ir dvasinio paveldo dalimi. ▼== Baptistai Lietuvoje ==
Lietuvoje baptistai plačiau žinomi jau nuo [[XIX amžius|XIX a.]] vidurio. 1841 m. Klaipėdoje, tuo metu priklausiusioje Prūsijos karalystei, įsikūrė bendruomenė, kuri 1851 metais, turėdama 234 narius, pasistatė bažnyčią. Šie maldos namai išliko per visas karų audras, tik sovietmečiu buvo iš bendruomenės atimti. 1991 m. bažnyčios pastatai buvo sugrąžinti bendruomenei. Ši bendruomenė per misijos stočių veiklą buvusiame Klaipėdos krašte buvo įkūrusi šešias naujas baptistų bendruomenes.
== Mokymas ==
Didžiojoje Lietuvoje viena seniausių bendruomenių yra Kauno-Šančių, 1898 m. pasistačiusi savo maldos namus, kuriuose po nepriklausomybės atkūrimo vėl vyksta pamaldos. Nedidelę, bet gražią bažnytėlę per visą sovietmetį pasisekė išlaikyti Ylakių bendruomenei. Kiti maldos namai buvo atimti ir panaudoti kitokiems tikslams arba nugriauti.
Baptistai nepripažįsta mažų vaikų krikšto ir krikštija tik suaugusiuosius. Jiems, kaip ir protestantams, vienintelis tikėjimo šaltinis yra [[Šventasis Raštas]]. Juo baptistai vadovaujasi ne tik tikėjimo klausimuose, bet ir kasdieniniame gyvenime. Šiuo atžvilgiu jie yra artimi evangelikams.
Baptistai neturi savo ypatingų [[Dogma|dogmų]]. Jie mokina to, ką randa Šventajame Rašte. Baptistų pozicija tokia, jog valdžia neturėtų kištis į tikėjimo reikalus. Jie visada pasisakė už [[religinė tolerancija|religinę toleranciją]].
▲Dabar Lietuvoje yra apie 20 baptistų bažnyčių. Dalis jų yra susivienijusios į Lietuvos Evangelikų Baptistų bendruomenių Sąjungą (LEBBS), kitos bendradarbiauja necentralizuotai. [[Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga]] 2001 m. [[liepos 12]] d. buvo valstybės (Seimo nutarimas Nr IX-646; [2]) pripažinta Lietuvos valstybės kultūros ir dvasinio paveldo dalimi.
== TikėjimasOrganizacija ==
Baptistai laikosi demokratinės santvarkos savo bendruomenėse. Kiekviena [[bendruomenė]] tvarkosi atskirai ir savarankiškai. Bendruomenės jungiasi į [[sąjunga]]s ir aljansus regioniniame, nacionaliniame lygmenyje, taip pat priklausomai nuo istorinių, etninių, teologinių, praktinių priežasčių, dėl to tame pačiame mieste gali egzistuoti kelios baptistų bendruomenės.
Baptistų tikėjimas ir mokymas remiasi tik Šventuoju Raštu. Tikima:
* kad meilė vienas kitam tokia, kokia Jėzus mylėjo tikintįjį, aiškiai rodo, jog esame Jo mokiniai, mylime Dievą ir atvaizduojame mūsų, Naujojo Testamento bažnyčios, įgaliojimus. Todėl mylėti – didysis Viešpaties Jėzaus Kristaus įsakymas, kuriam pavaldūs visi kiti įsakymai (Mt 22, 35–40; Jn 13, 34–35; 15, 12; 1 Jn 4, 7–21; 5, 1–3; Apr 2, 4–5).
* 66 Biblijos knygų kiekvieno žodžio neklaidingumu ir visų jų įkvėpimu iš Dievo. Biblija yra visiškai pakankamos tikėjimo bei mokymo taisyklės (Ps 119, 160; 2 Tim 3, 16–17; 2 Pt 1, 20–21).
* triasmeniu Dievu: Tėvu, Sūnumi ir Šventąja Dvasia, kurie visi yra vienodai dieviškai tobuli (Mt 28, 19; 1 Jn 5, 7).
* Biblijos pranešimu apie kūrinijos kilmę (Pr 1, 2; Hbr 11, 3).
* jog Šėtonas yra nupuolęs angelas, Dievo ir žmogaus didžiausias priešas, šio pasaulio nuodėmingas valdovas, kurio likimas yra amžinajame Ugnies ežere (Iz 14, 12–15; Ez 28, 11–19; Mt 25, 41; 2 Kor 4, 4; Ef 2, 1–3; 6, 10–17; Apr 20, 10).
* nenuodėmingu Jėzaus Kristaus gimimu (iš nekaltos mergelės) ir nenuodėminga Jėzaus Kristaus žmogiškąja prigimtimi (Mt 1, 18–20; 2 Kor 5, 21; 1 Pt 2, 22).
* kad Jėzus Kristus yra Dievas (Jn 10, 30; Jn 1, 1–14; Rom 9, 5; 2 Kor 5,19; 1 Jn 5, 20).
* jog Dievas – Šventoji Dvasia yra Jėzaus Kristaus bažnyčios valdytojas ir globėjas (Lk 24, 49; Jn 14, 16–17; Apd 1, 4, 5, 8; 2, 1–4).
* jog stebuklingos dovanos, skirtos skelbėjų žodžiams patvirtinti, pasibaigė tada, kai buvo užbaigta Biblija (Mk 16, 20; 1 Kor 13, 8–10).
* kad žmogus buvo sukurtas pagal Dievo atvaizdą ir gyveno nekaltai, tačiau sąmoningai nusidėdamas nupuolė. To pasekmė – visi žmonės yra nusidėjėliai (Pr 1, 26; 3, 6–24; Rom 3, 10–23; 5, 12, 19).
* jog Jėzus Kristus kentėjo ir mirė už visą žmoniją, bet Jo auka veiksminga tik tiems žmonėms, kurie ja tiki (Iz 53, 6).
* Jėzaus Kristaus fiziniu prisikėlimu, Jo žengimu į dangų, asmeniniu ir fiziniu Kristaus sugrįžimu, kuris įvyks prieš įkuriant žemėje Tūkstantmetę karalystę (Mt 28, 1–7; Apd 1, 9–11; 1 Tes 4,13–18; Apr 1, 7–8; 19, 11–15; Zch 14, 3).
* išgelbėtų žmonių prisikėlimu prieš Tribuliaciją ir Tribuliacijos šventųjų po Tribuliacijos, taip pat netikinčiųjų prisikėlimu po Tūkstantmetės karalystės Baltojo sosto teismui, po kurio netikintieji bus amžiams įmesti į Ugnies ežerą (1 Tes 4, 13–18; Apr 20, 4–6; Apr 20, 11–15). (Tribuliacija – 7 metų negandų laikotarpis, išpranašautas Biblijoje).
* jog bet kuris nusidėjėlis yra visiškai išgelbėtas malone per tikėjimą į Jėzų Kristų. Dvasiniam atgimimui būtina atgaila ir tikėjimas į Viešpatį Jėzų Kristų (Lk 13, 3–5; Jn 3, 16–18; Apd 20, 21; Rom 6, 23; Ef 2, 8–9). Šventoji Dvasia įtikina nusidėjėlius, o kiekvieną tikintįjį dvasiškai atgaivina, užantspauduoja, jame apsigyvena ir saugoja (Jn 3, 6; Jn 16, 8–9; Rom 8, 9–11; 1 Kor 6, 19–20; Ef 1, 13; 4, 30; Tit 3, 5).
* jog visi išgelbėti žmonės yra Jėzuje Kristuje amžinai saugūs ir nežus. Išgelbėjimo neįmanoma nei užsitarnauti, nei prarasti, nes išgelbėjimas – Dievo dovana (Jn 3, 6; 5, 24; 10, 27–30; Rom 8, 35–39; 1 Kor 3, 15; 5, 5; Ef 2, 8–9; Hbr 10, 39; 1 Pt 1, 5).
* jog Dievas bendrauja su tikinčiaisiais kaip su savo vaikais: Jis baudžia nepaklusniuosius ir atlygina paklusniesiems (Mt 16, 27; 25, 14–23; Jn 1, 12; Hbr 12, 5–11; 2 Jn 8; Apr 22, 12).
* jog Jėzus Kristus įkūrė savo bažnyčią, vykdydamas žemiškąją misiją. Bažnyčia yra vietinis, matomas susirinkimas, sudarytas iš pagal Bibliją pasikrikštijusių tikinčiųjų, susitarusių vykdyti Viešpaties Jėzaus Kristaus pavedimą. Kiekviena bažnyčia yra nepriklausoma, save valdanti ir jokia kita bažnyčia ar organizacija negali turėti jai įtakos. Mes tikime, kad Jėzus Kristus Didįjį Pavedimą davė tiktai Naujojo Testamento pavyzdžio bažnyčiai. Jis pažadėjo savo bažnyčių tęstinumą (Mt 4, 18–22; 16, 18; 18, 17–18; 28, 19–20; Mk 1, 14–20; Jn 1, 35–51; Ef 3, 21).
* jog Viešpaties bažnyčiai yra duoti du įsakai: krikštas ir Viešpaties vakarienė. Krikštas pagal Bibliją – atgailaujančių tikinčiųjų panardinimas į vandenį, kurį gali įvykdyti tik Naujojo Testamento bažnyčia, vadovaudamasi jai duotais įgaliojimais vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Viešpaties vakarienė yra įsakas atminti Kristaus auką, apribotas tik bažnyčios nariams (Mt 28, 19–20; Apd 8, 12–38; Rom 6, 4; 1 Kor 5, 11–13; 11, 1–2, 17–20, 26).
* jog bažnyčioje yra dvi dieviškai nustatytos pareigos – pastoriai ir diakonai. Jais turi būti žmonės, kurių tinkamumas šioms pareigoms išdėstytas Laiškuose Titui ir Timotiejui.
* jog visos asociacijos, draugijos ir komitetai iš tikrųjų turi būti tik bažnyčios kontroliuojami tarnai (Mt 18, 17–18; 20, 25–28).
* kad kiekviena vyriausybė yra įsteigta Dievo tvarkai palaikyti ir žmonių interesams ginti. Tikintieji turi gerbti valstybės vadovus, melstis už juos ir paklusti jiems. Tikintieji gali nepaklusti valstybės vadovams, kada šie prieštarauja Dievo valiai, atskleistai Biblijoje. Bažnyčia negali nurodinėti vyriausybei, kaip tvarkyti šalies interesus, o vyriausybė negali nurodinėti bažnyčiai, kaip ši turi tvarkytis savo viduje (Rom 13, 1–7; 1 Tim 2, 1–2; Apd 4, 19; 5, 29).
== Nuorodos ==
* [http://baptist.lt Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga]
* [http://www.jezus.lt Nepriklausomų baptistų bendruomenių svetainė]
* http://www.kristausmisija.lt/
{{Krikščionybė}}
|
