Robert Brown: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Vezhlys (aptarimas | indėlis)
S vikifikuota, pataisymai
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Robert brown botaniker.jpg|thumb|200px|Robertas Braunas]]
 
'''Robertas Braunas''' (''Robert Brown'', gimė -[[1773]]  m. [[gruodžio 21]] d.; mirė - – [[1858]]  m.) - – D. Britanijos ir Škotijos botanikas.
 
== Biografija ==
Eilutė 23:
1858 metų [[birželio 10]] d. Robertas Braunas mirė [[Londonas|Londone]].
<div class="notice metadata" style="text-align:left; border-top:2px #ddd solid; border-bottom:2px #ddd solid;">Standartinis autoriaus trumpinys '''R.Br.''' yra naudojamas nurodyti šį asmenį kaip autorių, cituojant lotynišką binomą<div class="notice metadata" style="text-align:left; border-top:2px #ddd solid; border-bottom:2px #ddd solid;">
 
== Brauno judėjimo atradimo istorija ==
Bandymams, patvirtinantiems molekulinę teoriją, priskiriamas reiškinys, kurį pirmą kartą pastebėjo anglų botanikas Robertas Braunas, pro mikroskopą stebėdamas augalų žiedadulkes.
 
…Ši istorija prasidėjo 1827 metais. Gerbiamas Britų muziejaus, botanikos skyriaus vadovas misteris Robertas Braunas pakėlė akis nuo [[Mikroskopas|mikroskopo]] [[Okuliaras|okuliaro]] ir lyg su apmaudu, lyg su pasitenkinimu konstatavo: "Ir vėl tas pats! " Ryškiai apšviestame prietaiso regėjimo lauke pirmyn ir atgal zujo tamsūs taškeliai. Stambesni judėjo lėčiau, neskubėdami keitė kryptį. Smulkesni šokinėjo netvarkingai, atsitiktinai, blaškydamiesi į šalis.
 
Mokslininkas botanikas susimąstė: "Kodėl? " Tik prieš valandą jis paskutinį kartą surinko nuo geliųgėlių žiedadulkes, išmaišė jas vandenyje ir užlašino lašą ant mikroskopo stiklelio. Bet valanda  – šešiasdešimt minučių. 3600 sekundžių  – pakankamai laiko, kad dalelės nurimtų. O jos, kaip ir anksčiau, blaškosi lyg įgeltos. "Kodėl? O jeigu...jeigu… " Šaltakraujis škotas susijaudinęs pakyla iš už stalo ir pradeda vaikščioti po erdvų kabinetą. Kur dingo jo šaltakraujiškumas? "O„O jeigu...jeigu… O jeigu jos gyvos?.."
 
Bet kaip tuo įsitikinti? Net ir pro geriausią mikroskopą negalima pamatyti žiedadulkės dalelės sandaros smulkmenų. Ir staiga jam dingteli idėja. Paprasta, kaip ir visa, kas genialu. Gerbiamas mokslininkas galvotrukčiais išdumia iš kabineto…
 
…Sugniaužęs kumštyje [[Molis|molio]] gumulėlius ir visą kelią kartodamas [[Eksperimentas|eksperimento]] sąlygas, jis skuba atgal. "Molis negyvas! Negyvas! Tuo neabejoja niekas! Vadinasi, jo dalelės išmaišytos vandenyje, taip pat bus negyvos. Ir jeigu jos nejudės, žiūrint pro mikroskopą...mikroskopą… " Susijaudinęs jis skuba į kabinetą!..
Brauno rankos dreba iš nekantrumo, kol pirštai suka [[Mikrometras|mikrometro]] sraigtą. Štai iš pradžių pasirodė dalelių šešėliai… Yra! "Ryškiai apšviestame prietaiso regėjimo lauke pirmyn ir atgal zujo tamsūs taškeliai. Stambesni judėjo lėčiau, neskubėdami keitė kryptį. Smulkesni šokinėjo netvarkingai, atsitiktinai, blaškydamiesi į šalis. "
 
Šis reiškinys pasikartojo taip pat, kaip ir praeitą kartą. Negyvo molio dalelės gyvumu nenusileido žiedadulkėms. Ir vėl tas pats klausimas: "Kodėl? Kodėl jos juda? "
Braunas buvo tikras [[mokslininkas]] ir, susidūręs su nesuprastu [[Reiškinys|reiškiniu]], ėmėsi kruopščiai jį tyrinėti. Jis nustatė, kad karštame vandenyje dalelytės blaškosi greičiau nei šaltame. Įsitikino, kad jos juda visiškai atsitiktinais keliais, kurie nepriklauso nuo Londono karietų, trinksinčių grindiniu. Norėdamas tuo įsitikinti, jis sugaišo daug laiko stebėdamas tą patį vaizdą kaimo tyloje… Braunas padarė viską, ką galėjo, ir greitai ramia sąžine vėl ėmė tyrinėti augalų ląsteles. Tai jam buvo kur kas įdomiau. Visą gyvenimą Robertas Braunas buvo tikras, kad istorijoje jo vardas išliks dėl nuopelnų botanikai. Bet… tai bene vienintelis botanikas, įėjęs į [[Fizika|fizikos]] istoriją.