Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas''', organizacija, veikusi [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašte]] [[1922]]–[[1924]] m. Komitetas buvo sudarytas iš lietuvininkų organizacijos ''Prūsų lietuvių tautos taryba'' narių [[Martynas Jankus|Martyno Jankaus]], Jurgio Strėkio, Jurgio Lėbarto, Viliaus Šaulinskio, [[Jurgis Brūvelaitis|Jurgio Brūvelaičio]] ir [[Jonas Vanagaitis|Jono Vanagaičio]] [[1922]] m. [[gruodžio 18]] d. Į pirmąjį posėdį [[Klaipėda|Klaipėdoje]] susirinko [[1922]] m. [[gruodžio 22]] d., [[1923]] m. sausį oficialiai persikėlė į [[Šilutė|Šilutę]].

Nominalus komiteto dalyvavimas [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos sukilime]] turėjo sudaryti įspūdį, kad jo iniciatoriai yra žymiausi Klaipėdos krašto lietuvininkų politiniai veikėjai. Komitetas oficialiai vadovavo sukilimui, rengė ir skleidė patriotinius atsišaukimus, nors realios įtakos krašto užėmimo operacijai neturėjo. Apie komiteto įsteigimą paskelbta [[1923]] m. [[sausio 4]] d. atsišaukime „Klaipėdos gyventojai!“. [[Lietuvos šaulių sąjunga|Šaulių sąjungos]] dalyvavimas sukilime buvo parodytas kaip jos reakcija į [[sausio 7]] d. pasirodžiusį komiteto atsišaukimą „Broliai Šauliai!“, kuriame buvo teigiama, kad lietuviai Klaipėdos krašte yra persekiojami. [[Sausio 9]] d. [[Šilutė|Šilutėje]] komitetas paskelbė manifestą, kuris turėjo legitimizuoti prancūzų administracijos nuvertimą Klaipėdoje. [[1923]] m. [[sausio 19]] d. deklaracijoje komitetas pareiškė, kad Klaipėdos kraštas prijungiamas prie Lietuvos autonomijos teisėmis. Gavęs šią deklaraciją, [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos Seimas]] [[1923]] m. [[sausio 24]] d. nurodė [[Ernestas Galvanauskas|Ernesto Galvanausko]] vyriausybei parengti susijungimo aktus.