Vikingai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
rv |
|||
Eilutė 17:
Apie vikingų žygius daugiausia žinoma iš Vakarų Europos (anglų ir prancūzų) naratyvinių šaltinių – kronikų. [[Kronika]]s rašė [[krikščionys]] vienuoliai, tad jose vikingai pirmiausia vaizduojami kaip plėšikai ir piktadariai. Vakarų Europos šaltinius reikšmingai papildo [[arabai|arabų]] šaltiniai, kur vikingai pirmiausia vaizduojami kaip [[pirkliai]].
Karinis vikingų aktyvumas per visą vikingų epochą labiausiai pastebimas arčiausiai į vakarus nuo Skandinavijos nutolusiose teritorijose, t. y. Anglijos salyne. [[795]] m. užregistruotas pirmasis [[Airija|Airijos]] antpuolis. [[841]] m. vikingai įkūrė [[Dublinas|Dublino]] miestą. Šiaurės Angliją vikingai puldinėjo nuo [[851]] m. [[886]] m. sudaryta sutartimi su
Taip pat vikingai buvo pirmieji europiečiai, apsilankę Amerikoje. Kadangi tai tebuvo kelios nereguliarios kelionės, vietinių gyventojų kultūros niekaip nepaveikė ir pastovių [[kolonija (gyvenvietė)|kolonijų]] neįkūrė.
Eilutė 35:
=== Ūgis ===
Yra nuomonė, kad vikingai buvo aukšti ir dideli vyrai. [[Ibn Fadlanas]] ir Europos šaltiniai mini, kad vikingai buvo didelio ūgio. Šiuolaikinės studijos parodė, kad vikingų vidutinis ūgis buvo 168,4 – 176 cm. Yra variacijų ir aukštesnio rango vikingai linkę būti aukštesni (dėl geresnio maitinimosi), bet vikingai, palyginti su šiuolaikiniais žmonėmis, nebuvo
=== Raguoti šalmai ===
|