Vikingai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 17:
Apie vikingų žygius daugiausia žinoma iš Vakarų Europos (anglų ir prancūzų) naratyvinių šaltinių – kronikų. [[Kronika]]s rašė [[krikščionys]] vienuoliai, tad jose vikingai pirmiausia vaizduojami kaip plėšikai ir piktadariai. Vakarų Europos šaltinius reikšmingai papildo [[arabai|arabų]] šaltiniai, kur vikingai pirmiausia vaizduojami kaip [[pirkliai]].
 
Karinis vikingų aktyvumas per visą vikingų epochą labiausiai pastebimas arčiausiai į vakarus nuo Skandinavijos nutolusiose teritorijose, t. y. Anglijos salyne. [[795]] m. užregistruotas pirmasis [[Airija|Airijos]] antpuolis. [[841]] m. vikingai įkūrė [[Dublinas|Dublino]] miestą. Šiaurės Angliją vikingai puldinėjo nuo [[851]] m. [[886]] m. sudaryta sutartimi su [[Alfredasnora Didysis|Alfredu Didžiuoju]]straukaite :)buvo nustatytos vadinamosios ''Danelago'' ({{en|Danelaw}}), t. y. skandinavų apgyventos teritorijos Anglijoje, ribos. [[845]] m. buvo apiplėštas [[Paryžius]] ir [[Hamburgas]]. [[911]] m. sudaryta sutartimi su Prancūzijos karaliumi [[Karolis Naivusis|Karoliu Naiviuoju]] vikingai, vadovaujami ''Rollo'', įsikūrė Normandijoje. [[1066]] m. ''Rollo'' palikuonis Vilhelmas Užkariautojas sumuša anglus – saksus ir įsitvirtina Anglijos karalių soste.
 
Taip pat vikingai buvo pirmieji europiečiai, apsilankę Amerikoje. Kadangi tai tebuvo kelios nereguliarios kelionės, vietinių gyventojų kultūros niekaip nepaveikė ir pastovių [[kolonija (gyvenvietė)|kolonijų]] neįkūrė.