|
|}
'''Skalviai''' ({{lot|Scalowite}}) – [[vakarų baltai|vakarų baltų]] gentis, gyvenusi [[Nemunas|Nemuno]], [[Minija|Minijos]] žemupyje ir prie jų ištakų – [[Skalva|Skalvoje]], [[Lamata|Lamatoje]]. Lietuvos žymūs kalbininkai ir [[vokiečiai|vokiečių]] istorikai skalvius priskiria prie [[Prūsai|prūsų]] genčių, nors pagal archeologinę kultūrą skalviams artimiausi buvo [[kuršiai]]. O skalvių gentį bandoma išskirti jau nuo pirmųjų amžiųmūsų poeros Kristausamžių pagal laidojimo paminklus [[Pagėgių savivaldybė]]je bei [[Tauragės rajonas|Tauragės rajone]] ([[Palumpiai]], [[Vilkyškiai]], [[Lumpėnai]], [[Dauglaukis]], [[Kreivėnai]], [[Greižėnai]], [[Opstainys]], [[Šereiklaukis]], [[Barzūnai]], [[Sodėnai]], [[Vėluikiai]], [[Vidgiriai]], [[Šaukėnai]] ir kiti). Taip pat dar iki Antrojo pasaulinio karo kitoje Nemuno pusėje tirti kapinynai [[Rževskojė (Linkūnai)|Linkūnai]] ir [[Bendiglaukis]] šalia [[Tilžė]]s.
Išvesti griežtą ribą tarp skalvių ir [[Kuršiai|kuršių]] apgyvendintų plotų neįmanoma, nes abi gentys buvo labai artimos. Yra vietų kur šios gentys gyveno mišriai, ypač dabartinio [[Klaipėdos rajonas|Klaipėdos rajono]] pietinėje dalyje, kur yra daug skalviškų elementų. Yra ir atvirkščiai, kur nemažai kuršiškų bruožų jau skalviams skirtinoje teritorijoje, bet tai daugiau būdinga ankstesnei jų kultūrai, maždaug pirmiesiems amžiamsmūsų poeros Kristausamžiams ([[Dauglaukis|Dauglaukio]] kapinynas). Vėliau, viduriniajame [[Geležies amžius|geležies amžiuje]], vykstant genčių judėjimui ar persigrupavimui, skalviai judėjo šiaurės kryptimi ir pasiekė pietines Klaipėdos rajono apylinkes. Naujojo geležies amžiaus archeologiniuose paminkluose susiduriama jau su grynai skalviška archeologine medžiaga. Kuršiams plečiantis šiaurės kryptimi į [[Lyviai|lyvių]] gyvenamas žemes, jais sekė ir skalviai, tik jau į ištuštėjusias ankstesniais laikais gyventas kuršių žemes.
== Skalvių genties kaimynai ==
* [[Eugenijus Jovaiša]] ''Krašto priešistorė // Tauragės kraštas''
{{Baltų žemės}}
[[Kategorija:Skalviai| ]]
|
