Pagėgiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Pagėgiai'''  – miestas vakarų [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašte]], [[Tauragės apskritis|Tauragės apskrityje]], prie kelio {{KK141}}, 30  km į pietvakarius nuo [[Tauragė]]s. [[Pagėgių savivaldybė]]s ir [[Pagėgių seniūnija|seniūnijos]] centras, Pagėgių miesto seniūnaitija.

Yra [[Pagėgių Šv. Kryžiaus bažnyčia|Šv. Kryžiaus bažnyčia]] (pastatyta apie [[1930]]  m.), [[Pagėgių evangelikų liuteronų bažnyčia]] (pastatyta [[1933]]  m.), [[Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija|A. Mackaus gimnazija]], pradinė mokykla, [http://www.pagegiai.lt/index.php?-2119106998 Pagėgių biblioteka] (nuo [[1937]]  m.), paštas, miesto parkas.

Pro miestą teka dešinysis [[Rusnė (upė)|Rusnės]]s intakas [[Gėgė]], nuo kurios pavadinimo kildinamas ir miesto vardas. Greta miesto įsikūręs [[Pagėgių kaimas]].

Miestelis yra radialinio plano. [[1875]]  m. nutiesus geležinkelį, Pagėgių kaimas pradėjo plisti. [[1923]]  m. Pagėgiams suteiktos miesto teisės. Čia buvo pastatyti Tautinio Lietuvos banko, apskrities savivaldybės, muitinės pastatai, keletas kitų bankų pastatai, įruoštos kareivinės, prekių sandėliai, daug privačių pastatų. Miestelyje atsirado trys nauji viešbučiai, kelios parduotuvės, gydytojų kabinetai. Moderni architektūra pakeitė miesto veidą. Į Pagėgius suėjo Klaipėdos-Smalininkų ir Mintaujos-Tilžės plentų linijos.

Pagėgiuose tuomet jau gyveno apie 4000 gyventojų. [[1923]]  m. suteiktos miesto teisės. [[1926]]  m. įsteigta progimnazija, 1926  m.  – gimnazija. [[1929]]–[[1930]]  m. prezidento A. Smetonos iniciatyva (dail. A. Brako ir arch. K. Maskvitaičio projektas) pastatyti nauji gražūs mūriniai trijų aukštų gimnazijos rūmai. [[1935]]  m. ji pavadinta [[Kristijonas Donelaitis|Kristijono Donelaičio]] vardu, [[1938]]  m. pradėtas statyti priestatas su gimnastikos sale ir įvairiai kabinetais. Šie rūmai  – gražiausi ir erdviausi tuometinėje Lietuvoje. [[1931]]  m. baigta statyti katalikų bažnyčia.

[[1875]]  m. pro Pagėgius buvo nutiesta [[Klaipėdos-Tilžės geležinkelis|Klaipėdos-Tilžės geležinkelio]] linija. [[1902]]  m. miestas [[Tilžės-Pagėgių-Smalininkų siaurukas|Tilžės-Pagėgių-Smalininkų siauruku]] buvo sujungtas su Smalininkais, vėliau ([[1904]]  m.) pravesta [[Klaipėdos-Tilžės geležinkelis|Klaipėdos-Tilžės geležinkelio]] atšaka iš Pagėgių į Lauksargius. Po 1923  m. padidinta geležinkelio stotis.

[[1946]]  m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Pokario metais Pagėgiai iš dalies atstatyti, buvo rajono centras iki [[1962]]  m., bet vėliau [[Šilutės rajonas|Šilutės rajono]] sudėtyje miestelis nebeturėjo galimybės augti. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.

[[1994]]  m. patvirtintas [[Pagėgių herbas]]. <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=5330</ref>

[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 196-00897, Pogegen.jpg|thumb|220px|Kaimo aerofotonuotrauka 1944  m. rugpjūčio mėn.]]

Per II pasaulinį karą Pagėgių miške buvo įkurta sovietinių karių belaisvių stovykla „Oflager-53“ ([[Buchenvaldas|Buchenvaldo]] konclagerio filialas). Ji užėmė 36 ha teritorijos, aptvertos spygliuota viela. Stovykla veikė maždaug iki [[1943]]  m., spėjama čia žuvus apie 20 tūkstančių žmonių.

[[1977]]  m. stovyklos vietoje pastatytas memorialinis kompleksas (skulpt. [[Steponas Šarapovas]], archit. [[Gediminas Baravykas]]). [[2005]]  m. pastatytas naujas memorialinis paminklas stovykloje žuvusių karo belaisvių atminimui įamžinti.

Pagėgiuose gimė Algimantas Mackus (1932-19641932–1964)  – žymiausias bežemių kartos atstovas, vadinamosios neornamentuotos kalbos poetas. 1944  m. su tėvais pasitraukė į Vakarus, nuo 1949  m. gyveno JAV.

* Be paliaubų: dokumentinė proza (sud. [[Edvardas Uldukis]]). - – Vilnius: A. Malinausko individuali įmonė, 2006. - – 95 p.: iliustr. - – ISBN 9955-580-26-7