|
'''Šeštasis mūsų eros amžius''' – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs '''501''' metų [[sausio 1]] dieną ir pasibaigęs '''600''' metų [[gruodžio 31]] dieną.
[[Tūkstantmetis|Tūkstantmečiai]]: [[1 tūkstantmetis pr. m. e.]] – '''[[1 tūkstantmetis]]''' – [[2 tūkstantmetis]]
[[Amžius|Amžiai]]: [[V amžius]] – '''[[VI amžius]]''' – [[VII amžius]]
== Įvykiai ==
* '''[[420]]-[[589]]''' [[Pietinių ir šiaurinių dinastijų laikotarpis]] Kinijoje.
* '''[[504]]''' – [[gotai]] užima [[Belgrado istorija|Singidunumą]]
* '''[[510]]''' – pasirašoma taikos sutartis tarp [[Belgrado istorija|Singidunumo]] ir [[Bizantija|Bizantijos imperijos]]
* '''[[511]]''' - – numanomi Romulo Augustulo mirties metai
* '''[[535]]''' – [[Bizantija|Bizantijos imperatorius]] Justinianas I atstato [[Belgrado istorija|Singidunumą]]
* '''[[535]]-[[536]]''' m. – Atšalimas, pats staigiausias daugiametės temperatūros kritimas šiauriniame pusrutulyje per paskutinius 2000 metų.
* '''[[541]]-[[750]]''' m. - – Justiniano maras, pirma karta istorijoje užregistruota pasaulinė maro epidemija (pandemija) Rytų Romos imperijoje, valdant Bizantijos imperatoriui Justinianui I.
* '''[[581]]''' – [[Sui dinastija]] suvienija [[Kinija (regionas)|Kiniją]].
* '''[[584]]''' – [[avarai]] užkariauja ir nusiaubia [[Belgrado istorija|Singidunumą]]
* '''[[592]]''' – [[Bizantija|Bizantijos imperija]] atgauna [[Belgrado istorija|Singidunumą]]
=== Baltai ===
* [[VI a.]] [[Tušemlios kultūra]] arba Bancerovo-Tušemlios kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, paplitusi Aukštutinėje Padnieprėje, Aukštutinėje Panemunėje, palei Dauguvos aukštupį ir vidurupį, priskiriama baltų gentims. Piliakalniuose rasta apskrito plano šventyklų liekanų. Išplėtota kalvystė. Mirusiuosius laidojo sudegintus pilkapiuose. Kultūra sunyko dėl VIII a. intensyvaus slavų veržimosi į šiaurę.
* '''[[514 m.]]''' [[Simonas Grunau|Simono Grunau]] „Prūsijos kronikoje“ [[Vaidevutis]] ir Brutenis su giminėmis, 46 tūkst.vyrų ir moterų iš Kimbrijos [Cymbria, Scandia] Krono upę bėga nuo gotu ir apsigyvena Prūsų žemėje.
* Erazmo Stelos veikale „Apie Prūsijos senovę“ ir [[Simonas Grunau|Simono Grunau]] „Prūsijos kronikoje“ (XVI a.), rašoma, kad Krivių Krivaitis Prutenis (Brutenis) apie '''[[521 m.]]''' sušaukia visos tautos sueigą prie [[Balgos pilis|Balgos]], kurioje jo brolis [[Vaidevutis]] (Vyddewutt) išrenkamas karaliumi ir paskirsto didiesiems kunigaikščiams jų sritis.
* '''[[523 m.]]''' [[Vaidevutis]] ir Brutenis įkūrę Rikojoto ([[RamovėRomovė]]) šventyklą, pastatę pilis. Brutenis paskelbė dievų įsakymų apie tai, kaip prūsai privalą elgtis. [[Simonas Grunau]] teigė žinias apie tai ėmęs iš pirmojo Prūsijos vyskupo XIII a. [[Kristijonas Olyvietis|Kristijono]] kronikos.
* '''~[[523]]–[[526 m.]]''' – Romėnų rašytojo Flavijaus Aurelijaus [[Kasiodoras|Kasiodoro]] (~487-583) sudarytame laiškų rinkinyje ''Variae epistolae'' („Įvairenybės“) pateiktas Ostgotų karaliaus Teodoriko estijams («Hestii») rašyto padėkos laiško vertimas į lotynų k. Iš to nežinia kokia kalba rašyto laiško galima spręsti, kad vakariniai [[Aisčiai|estijai]] (senprūsių protėviai) turėjo valdovą ar vadą, nutarusį užmegzti prekybinius ryšius su viena stipriausių to meto Europos valstybių ir šia dingstimi pasiuntusį į Ostgotų karalystės sostinę Raveną savo pasiuntinius su Teodorikui skirta gintaro («sucina») dovana.
* '''[[550 m.]]''' [[Simonas Grunau|Simono Grunau]] „Prūsijos kronikoje“ prūsai laimi prieš mazūrus. Susirinke prie Rikojoto ([[Romovė]]) šventyklos, valdovas [[Vaidevutis]] ir krivis Brutenis padalina tarp 12 karališkų sūnų 12 žemių, pagal kuriuos vėliau pavadintos prūsų žemės, išrenka nauja krivį ir broliai savanoriškai susidegina. Karalystę paveldi vyriausias sūnus Litalanas arba Litvanas.
* Nuo [[VI a.]] vidurio iki XIII a. [[Geležies amžius Lietuvoje|Lietuvoje]] įsigali [[Laidojimo paminklas|mirusiųjų deginimo paprotys]], randama papuošalų ar darbo įrankių, kartais su žirgais..
* '''[[551 m.]]''' Gotų istorikas [[Jordanas (istorikas)|Jordanas]] (lot. Jordanes) Konstantinopolyje parašė ''Getica'' – knyga apie ankstyvąją gotų ir kitų to laikotarpio Europos tautų istoriją. Minimos ir baltų gentys. Apie aisčius rašo, kad šie yra labai taikūs, juos buvo nugalėjęs ostgotų karalius Hermanarikas. Jordanas dar mini vidivarijus, kurie dalies mokslininkų nuomone buvo mišrus gepidų ir aisčių darinys. Pirmą kartą ''coldae'' vardu paminėti [[rytų galindai]].
* [[VI]]–[[VII a.]] [[galindai]] buvo pati turtingiausia baltų kiltis. Svarbiausia šio turtingumo priežastis buvo gintaro prekyba. Galindų kilties kultūros centras buvo dabartinio Olštino apylinkėse.
<!--
===Mokslas, technologijos===
===Karas, taikaMokslas, irtechnologijos politika===
=== Karas, taika ir politika ===
== Šimtmečio žmonės ==
-->
| 