Alfred Nobel: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ankstyvoje vaikystėje, [[1837]] m., su tėvu persikraustė į [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgą]], kur Imanuelis Nobelis užsiėmė jūrinių [[Torpeda|torpedų]] projektavimu ir gamyba. Tai jam gerai sekėsi, ir 1842 m. Imanuelis jau turėjo pakankamai pinigų savo šeimai apgyvendinti Sankt Peterburge. Čia jo sūnūs mokėsi pas geriausius mokytojus ir gavo geriausią išsimokslinimą. Būdamas 17 metų Alfredas Nobelis gerai kalbėjo rusų, švedų, prancūzų, anglų ir vokiečių kalbomis, labai domėjosi [[anglų literatūra]] ir [[poezija]]. Alfredo tėvui nepatiko toks jo susidomėjimas literatūra, nes jis norėjo, kad Alfredas dirbtų pas jį įmonėje inžinieriumi. Tam, kad Alfredas praplėstų savo žinias chemijos srityje, tėvas jį išsiuntė mokytis į užsienį. Per dvejus metus jis aplankė Švediją, Vokietiją, Prancūziją ir JAV.

 

Paryžiuje, dirbdamas privačioje laboratorijoje pas žymų profesorių T. J. Peluzą (''Théophile-Jules Pelouze''), Alfredas sutiko jauną italų chemiką Askaniją Sobrerą (''Ascanio Sobrero''), kuris prieš trejus metus išrado nitrogliceriną. [[Nitroglicerinas]] buvo gaminamas sumaišius [[Glicerinas|gliceriną]] su [[Sieros rūgštis|sieros]] ir [[Azoto rūgštis|azoto rūgštimi]]. Bet jis buvo per pavojingas naudoti praktikoje dėl pernelyg lengvos [[Detonacija|detonacijos]]. Alfredas ėmė eksperimentuoti su nitroglicerinu. Nobelių šeimai priklausančioje gamykloje įvyko keli sprogimai, vieno iš jų metu, 1864 m., žuvo jaunesnysis Alfredo brolis Emilis ir keletas darbininkų. Eksperimentai su nitroglicerinu Stokholmo mieste buvo uždrausti, todėl A. Nobelis perkėlė eksperimentus į laivą Mėlareno ežere. Norėdamas užtikrinti nitroglicerino naudojimo saugumą, Alfredas maišė nitrogliceriną su įvairiomis inertinėmis medžiagomis, tarp jų ir [[Diatomitas|diatomitu]] (titnagžemiu). Naujojo mišinio patentinę paraišką jis pateikė [[1867]] m. [[Dinamitas|dinamito]] pavadinimu ([[patentas]] išduotas [[1868]] m.).