Abiejų Tautų Respublika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Red. |
|||
Eilutė 1:
{{Infolentelė buvusi valstybė
|_noautocat = yes
|vietinis pavadinimas = Rzeczpospolita Obojga Narodów
|ilgas pavadinimas = Abiejų Tautų Respublika
|paprastas_pav = ATR
Eilutė 53:
}}
'''Abiejų Tautų Respublika''' ('''Žečpospolita'''; [[lenkų kalba|lenk.]] ''Rzeczpospolita Obojga Narodów'', ''Rzeczpospolita Korony Polskiej i Wielkiego Księstwa Litewskiego'' <ref> [http://www.trybunal.gov.pl/wszechnica/tradycje/RP_I/tradycje.htm]</ref>) – federacinė aristokratinė [[monarchija]]{{faktas}}, susikūrusi po [[Liublino unija|Liublino unijos]] 1569 m., sudaryta iš [[Lenkija|Lenkijos karalystės]] ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]], ir gyvavusi iki Lenkijos Konstitucijos priėmimo [[1791]] m. gegužės 3 d. Tuo metu tai buvo viena didžiausių tiek pagal dydį, tiek pagal gyventojų skaičių valstybė Europoje.
Valstybė pratęsė [[XIV amžiaus 9-as dešimtmetis|1386]] m. sudarytą Lietuvos ir Lenkijos [[Krėvos aktą|Krėvos uniją]]
▲Valstybė pratęsė [[XIV amžiaus 9-as dešimtmetis|1386]] m. sudarytą Lietuvos ir Lenkijos [[Krėvos aktą|Krėvos uniją]] ir gyvavo nuo [[XVI amžiaus 7-as dešimtmetis|1569]] m. iki [[1791]] m. Tuo metu tai buvo viena didžiausių tiek pagal dydį, tiek pagal gyventojų skaičių valstybė Europoje.
Abiejų tautų respublikos politinė sistema unikali{{faktas}} – tai buvo modernios [[demokratija|demokratijos]] bei [[federacija|federacijos]] pradmenys, o valstybės konstitucija buvo antroji pagal senumą rašytinė [[konstitucija]] pasaulyje.
eilutė 85 ⟶ 84:
[[Vaizdas:Konstytucja 3 Maja.jpg|thumb|200px|left|Jano Matejkos paveikslas ''Gegužės 3-osios Konstitucija'']]
{{main|Abiejų Tautų respublikos padalijimai}}
Nuo XVIII a. pradžios didelę įtaką Abiejų Tautų Respublikai ėmė daryti Rusija. Buvo bandoma vykdyti reformas ir 1791 metais gegužės 3
Pirmasis – 1772 metais. Valstybę pasidalino [[Rusijos imperija]], [[Prūsijos karalystė]], [[Austrijos imperija]].
Antrasis – 1793 metais. Valstybę pasidalino [[Rusijos imperija]], [[Prūsijos karalystė]].
eilutė 97 ⟶ 96:
Abiejų Tautų Respublika naudojo tuo metu Europoje paplitusią trigubą pinigų sistemą, kurią atitiko [[sidabrinis zlotas|zlotas]], [[Krokuvos grašis|grašis]] ir [[denaras (Lenkija)|denaras]]. Tačiau savo santykiais šie trys piniginiai vienetai skyrėsi nuo [[Karolingų pinigų sistema|karolingų pinigų sistemos]]: vietoj klasikinio santykio 1:20:240, Lenkijoje ir visoje ATR įsigalėjo santykis 1:30:540. Iš pradžių Lenkija ir [[LDK]] naudojo skirtingos vertės monetas (jos tarpusavyje surištos santykiu 4:5), tačiau po [[Steponas Batoras|Stepano Batoro]] reformos 1578–1580 m. susidarė vieninga Lenkijos ir Lietuvos monetų sistema. Lenkiškos ir lietuviškos monetos imtos leisti vienodo svorio ir vienodos kokybės, nors išore šiek tiek skyrėsi.
Pagrindinės pinigų kalyklos buvo [[Krokuva|Krokuvoje]],
Per ATR egzistavimo laikotarpį grašis buvo dažniausiai naudojamas piniginis vienetas. Tačiau stiprėjant infliacijai, jau nuo XVII a. vidurio grašio smulkesnieji vienetai (pvz., denarai) nebebuvo kaldinami, o grašis ilgainiui virto smulkia moneta, XVIII a. pradėta kaldinti iš vario. Todėl išpopuliarėjo stambesnio grašio nominalo monetos, kaip kad [[trečiokas (moneta)|trečiokai]], [[šeštokas (moneta)|šeštokai]], [[ortas (moneta)|ortai]] (18 grašių). 1663 m. reformų metu trumpai kaldintas [[sidabrinis zlotas]] (30 grašių), o 1753 m. pradėjo kursuoti 60 grašių vertės [[aštuntokas]] (arba dvizlotis). Tokiu būdu iki XVIII a. nusistovėjo šie monetų tarpusavio santykiai:
| |||