Surdegio Dievo Motinos ikona: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
S įtraukta Kategorija:Stačiatikybė naudojant HotCat
Vilensija (aptarimas | indėlis)
tvark.
Eilutė 1:
'''Surdegio Dievo Motinos ikona''' ({{ru|Сурдегская чудотворная икона Божией Матери}}) – šventa [[stačiatikybė|stačiatikių]] [[ikona]], [[1530]]–[[1915]] m. saugota [[Surdegis|Surdegyje]]. Ji įrašyta į stačiatikių kalendorių, todėl žinoma šios religijos tikinčiųjų visame pasaulyje. Dar ir dabar į Surdegį iš [[Rusija|Rusijos]], [[Baltarusija|Baltarusijos]], [[Latvija|Latvijos]] ir kitų vietovių atvyksta žmonės, ieškodami savo artimųjų kapų, domėdamiesi vieno ar kito vienuolio gyvenimo istorija, prisimindami stebuklinga laikytą Surdegio Dievo Motinos ikoną. Šiuo metu šventasis paveikslas yra [[Kaunas|Kaune]], [[Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras|Apreiškimo Švč. Dievo Motinai sobore]]. Šventoji ikona pagerbiama atnaujintoje [[Surdegio Dievo Motinos ikonos koplyčia|Surdegio Dievo Motinos ikonos koplyčioje]]. Ši stačiatikių šventė sutampa su [[Žolinės atlaidai]]s.
{{tvarkyti}}
'''Surdegio Dievo Motina''' – šventa [[stačiatikybė|stačiatikių]] [[ikona]], [[1530]]–[[1915]] m. saugota [[Surdegis|Surdegyje]]. Šiuo metu šventasis paveikslas yra [[Kaunas|Kaune]], [[Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras|Apreiškimo Švč. Dievo Motinai sobore]]. Veikia [[Surdegio Dievo Motinos ikonos koplyčia]].
 
== Išvaizda ==
 
Surdegio Dievo Motinos ikona [[1885]] m. saugota Šventosios Dvasios nužengimo ant apaštalų sobore, Viešpaties vartų (vidurinių ikonostaso durų) kairiojoje pusėje po raižytu baldakimu su karūna viršuje. Ikona buvo nutapyta ant 1,5×1 [[aršinas|aršinų]] lentos. Ikonos aptaisai iš 84 prabos sidabro ir aukso, su tokiu pat vainiku, su emaliu ir akmenimis sveriančiu devynis svarus ir penkis latus. Karūnoje buvo aštuoni vidutinio dydžio violetinės spalvos ir šeši žalios spalvos akmenys. Jos kraštai ir spinduliai iš smulkių baltų strazų. Ant Dievo Motinos kaktos – žvaigždė iš smulkių baltų strazų, o viduryje – stambus žalias akmuo. Kita tokia pati žvaigždė buvo ant dešiniojo peties. Ikonos apačioje ant balto emalio buvo užrašyta: „Pod Tvoju milostj pribiegajem, Bogorodice Devo“. Toliau buvo kitas užrašas, kuris skelbė, kad šie aptaisai padaryti kilmingo garbės piliečio Aleksandro Michailovo Neronovo 1885 metais. Ant ikonos buvo auksinis kryžius ir dvidešimt sidabrinių votų, vaizdavusių atskiras žmogaus kūno dalis: akis, kojas, rankas ir pan. Tai tikinčiųjų, kuriuos išgydė Dievo Motina nuo sunkių ligų, paaukoti padėkos ženklai.
 
== Istorija ==
 
Pagal padavimą, Surdegyje [[1530]] m. [[rugpjūčio 15]] d. virš šalia cerkvės tryškusio [[šaltinis|šaltinio]] apsireiškusi [[Dievo Motina]].
 
Išlikęs [[XVII amžiausa.]] padavimas, apibūdinantis vietos stačiatikių ir kaimynystėje buvusio [[Troškūnai|Troškūnų]] [[Bernardinai|bernardinų]] vienuolyno santykius. Bernardinai norėjo pagrobti stebuklingąją Dievo Motinos ikoną – ją bandė išgabenti į Troškūnus, bet ją benešant į bažnyčią, Dievo Motinos veido atvaizdas išnykęs, o pagrobėjams sutraukę žandikaulius. Bernardinai po kiek laiko iškilminga eisena paveikslą grąžinę Surdegiui. Jį lydėję įvairūs stebuklai. Vienas netikintysis, nepagarbiai atsiliepęs apie paveikslą, tuoj pat pakvaišo ir jį teko sukaustyti grandinėmis. Akloji elgeta praregėjusi. Buvę ir kitų stebuklų – pagijo keletas ligonių. [[1915]] m. [[rugpjūčio 3]] d. Kauno stačiatikių vyskupas Eleuterijus Surdegio Dievo Motinos ikoną evakavo į [[Rusijos imperija|Rusijos]] gilumą.
 
Panevėžio Marijos progimnazijos direktorė, visuomenės veikėja Lidija Omeljanovič-Falejeva vienoje iš [[Jaroslavlis|Jaroslavlio]] (Rusijoje) parapijos cerkvių aptiko Surdegio ikoną. Ji išsirūpinusi ją grąžinti į Lietuvą. Tai įvykę [[1921]] m. [[gegužės 24]] d. Kadangi buvo uždarytas Surdegio cerkvėvienuolynas, buvoo cerkvė atiduota katalikams ir paversta [[Surdegio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]], ikona [[1930]] m. atsidūrė kaimyninėje stačiatikių parapijoje – [[Panevėžio Viešpaties Prisikėlimo cerkvė|Panevėžio Kristaus Prisikėlimo cerkvėje]]. Nuo tada kiekvieną sekmadienį po [[liturgija|liturgijos]] vykdavo pamaldos, o vakare būdavo atliekamasatliekama ikoną garbinanti malda [[akatistas]]. Kasmet pagal tradiciją [[rugpjūčio 15]] d. būdavo aukojamos iškilmingos [[Šventosios Mišios|mišios]], o ikona nešama apie cerkvę.<ref>[http://www.holytrinityorthodox.com/ru/calendar/los/August/15-15.htm Surdegio Dievo Motinos ikona (rusų k.)]</ref>
 
[[XX amžiausa.]] 3-ojo dešimtmečio spaudoje buvo rašoma, kad Surdegio Dievo Motinos ikona traukiniu buvo vežiojama po Lietuvą ir kad visur ją pasitikdavo bei išlydėdavo didžiulės procesijos.
 
[[1936]] m. [[Kaunas|Kaune]] pašventinus [[Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras|Apreiškimo soborą]], ikona pusei metų – nuo lapkričio iki balandžio – būdavo atvežama į Kauną.
 
[[1941]] m., prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], ikona buvo Kaune; karo metu jos į [[Panevėžys|Panevėžį]] nebevežiojo. [[1956]] m. buvo nuspręsta ikoną visam laikui palikti Kaune. Kad Panevėžio stačiatikiai nesijaustų nuskriausti, padaryta ikonos kopija. Tiksli Surdegio Dievo Motinos ikonos kopija yra [[Ryga|Rygos]] Aleksandro Nevskio šventovėje.
eilutė 22 ⟶ 17:
[[Pskovas|Pskovo]] Šv. Didžiojo kunigaikščio [[Aleksandras Nevskis|Aleksandro Nevskio]] šventykloje yra dar viena Surdegio Dievo Motinos ikona, labai vertinama Rusijos tikinčiųjų. Cerkvė buvo įsteigta [[1908]] m. [[1924]] m. ji buvo paversta kareivių klubu, nuo [[1947]] metų šiame raudonų plytų pastate veikė karininkų namai. Tikintiesiems pastatas buvo grąžintas tik [[1992]] m. Ikona buvo pateikta tarptautinei dvasinei šviečiamajai programai „Po Dievo Motinos žvaigžde“, kuri vyko [[2007]] metų gegužę – [[2008]] metų liepą, ir pabuvojo daugelyje Rusijos miestų.
 
Esama ir naujai nutapytų Surdegio Dievo Motinos ikonų. Viena iš buvo parduota tarptautiniame Jacksono aukcione.
 
== Ikonos išvaizda ==
 
Surdegio Dievo Motinos ikona [[1885]]  m. saugota Surdegio Šventosios Dvasios nužengimo ant apaštalų sobore, (dab. [[Surdegio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia|katalikų bažnyčioje]]). Ji buvo matoma Viešpaties vartų (vidurinių [[ikonostasas|ikonostaso]] durų) kairiojoje pusėje, po raižytu [[baldakimas|baldakimu]], su karūna viršuje. Ikona buvo nutapyta ant 1,5×1,0 [[aršinas|aršinų]] dydžio lentos. Ikonos aptaisai buvo pagaminti iš 84 [[praba|prabos]] sidabro ir aukso, su tokiu pat vainiku, supapuoštu [[Emalis (heraldika)|emaliu]] ir akmenimis, sveriančiu devynis [[svaras|svarus]] ir penkis ''latus''. Karūnoje buvo aštuoni vidutinio dydžio violetinės spalvos ir šeši žalios spalvos akmenys. Jos kraštai ir spinduliai iš smulkių baltų [[strazas|strazų]]. Ant Dievo Motinos kaktos  – žvaigždė iš smulkių baltų strazų, o viduryje  – stambus žalias akmuo. Kita tokia pati žvaigždė buvo ant dešiniojo peties. Ikonos apačioje ant balto emalio buvo užrašyta: „Pod„''Pod Tvoju milostj pribiegajem, Bogorodice Devo“Devo''“. Toliau buvo kitas užrašas, kuris skelbė, kad šie aptaisai padaryti kilmingo garbės piliečio Aleksandro Michailovo Neronovo [[1885]] metais. Ant ikonos buvo auksinis kryžius ir dvidešimt sidabrinių [[votai|votų]], vaizdavusių atskiras žmogaus kūno dalis: akis, kojas, rankas ir pan. Tai tikinčiųjų, kuriuos išgydė Dievo Motina nuo sunkių ligų, paaukoti padėkos ženklai.
 
== Literatūra ==
 
<small>* Janonis, Osvaldas. Švč. Mergelės Marijos ikona. Iš: ''Surdegis ir jo apylinkės'': atminimo knyga. Kaunas, 2014. P. 114–116. ISBN 978–609-408-607-6.
* Skrinskas, Robertas Gedvydas. Surdegis – Kauno cerkvė. Iš Skrinskas, R.G. ''Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas''. Kaunas, 1999. P. 330–332.
Eilutė 47:
* Сурдецкий монастырь. Iš ''Западно-русский месяцеслов на 1865 год''. Вильно, 1864. P. 74–75.
* Шлевис, Герман. ''Православные храмы Литвы''. Вильнюс: Свято-Духов монастырь, 2006. Rus. ИСБН 9986–559–62–6.</small>
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
== Nuorodos ==
 
* [http://valstietis.tv3.lt/ezwebin/print/?node=34165 Surdegio Dievo Motinos paveikslo mįslė]
* [http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-01-07-kun-vitalijus-mockus-penkios-ikonos-kurias-brangina-ir-katalikai-ir-ortodoksai/125992 Penkios ikonos, kurias brangina ir katalikai, ir ortodoksai]
 
[[Kategorija:Anykščių rajono paveldas]]