Antonio Salieri: Skirtumas tarp puslapio versijų

1778-1780 m. laikotarpiu Saljerio komiškos operos buvo pastatytos Milane, Venecijoje ir Romoje. 1779 m. opera „''La scuola de’ gelosi''“ išgarsino kompozitorių Europoje. Opera „''L’Europa riconosciuta''“ buvo pasirinkta garsiojo Milano teatro [[La Scala]] atidarymo premjera. Austrijoje tuo metu buvo bandoma kurti vokišką operą ir Saljeris 1781 m. Juozapo II užsakymu parašė „''Der Rauchfangkehrer''“. 1782 m. Saljeris perėmė užsakymą iš sergančio Gliuko Paryžiaus teatrui. Opera „''Les Danaïdes''“ 1784 m. buvo tokia sėkminga, kad Paryžiaus teatras užsakė dar dvi, kurių „''Les Horaces''“ ir „''Tarare''“ pagal [[Bomaršė]] libretą irgi susilaukė sėkmės. 1783 m. [[Juozapas II]] vokiečių trupę pakeitė italais. Saljeris rašė operas ''Burgtheater'' teatrui, bendradarbiavo su jaunu, bet labai perspektyviu libretistu, [[Lorenzo Da Ponte]]. Tuo pat metu operas Vienoje šiam teatrui rašė [[Džovanis Paizielas]] ir [[Mocartas]]. 1787 m. Saljeris dirigavo Gliuko „''De profundis''“ kompozitoriaus laidotuvėse.

 

 

Savo gyvenimo metu Saljeris buvo vienu gerbiamiausių Europos kompozitorių. Vėliau jo vardas buvo aptemdytas Mocarto nunuodijimo istorijos. [[Puškinas]] 1830 m. parašė apsakymą „Mocartas ir Saljeris“, kurios pagrindu 1898 m. [[Nikolajus Rimskis-Korsakovas]] pastatė operą. Kūriniuose buvo neigiamai vaizduojamas Saljeris, kuris esą nepaprastai pavydėjo Mocartui jo talento ir galų gale jį nunuodijo. Iš tikro jokių tikrų žinių apie Saljerio neapykantą Mocartui nėra. Pats [[Mocartas]] viename savo laiškų minėjo jo „[[Užburtoji fleita|Užburtosios fleitos]]“ palankų Saljerio vertinimą. 1979 m. pasirodė [[Peter Shaffer]] pjesė „Amadėjus“, kurioje toliau vystoma Saljerio neapykantos Mocartui istorija, 1984 m. pastatytas, [[Miloš Forman]] pagal pjesę režisuotas, daugybę apdovanojimų pelnęs [[Holivudas|Holivudo]] filmas „[[Amadėjus (filmas)|Amadėjus]]“. Šie kūriniai sukėlė didžiulį Italijos visuomenės pasipiktinimą. Milano konservatorija kreipėsi į teismą, kuris, išnagrinėjęs Mocarto ir Saljerio gyvenimo faktus, nustatė, kad Saljeris nekaltas dėl tariamo Mocarto nunuodijimo.<ref>[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/mocartas_ir_saljeris_tiesa_ar_mitas/ www.respublika.lt]</ref> Tarp legendos priežasčių galima įžvelgti vokiečių ir italų muzikantų konkuravimo Austrijos dvare atspindžius. Vokiškame Austrijos Habsburgų dvare nuolat aukščiausius postus užimdavo italų muzikantai. Saljerį, kaip konkurentą Mocartui, įtarė Mocarto tėvas Leopoldas, nors jis daug ką kaltindavo kenkimu. Kad tarp Mocarto ir Saljerio nebuvo jokių gilių nesutarimų gali rodyti tai, kad Mocarto žmona Konstanca, tais metais, kai mirė Mocartas, gimusį savo sūnų vėliau nusiuntė mokytis muzikos pas Saljerį.<ref>[http://uk.reuters.com/article/2014/01/30/uk-austria-mozart-salieri-idUKBREA0T18920140130 uk.reuters.com]</ref>